Politinių partijų finansavimo naudojimo kontrolė: sprendžiant dėl politinei partijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo taikomas padidintas finansavimo skaidrumo standartas, dėl ko kilusios abejonės turi būti šalinamos politinės partijos pateikiamais patikimais apskaitos dokumentais. Būtent politinė partija turi pareigą bei įrodinėjimo naštą aiškiai ir nedviprasmiškai pagrįsti asignavimų panaudojimo sąsajumą su deklaruotais asignavimų panaudojimo tikslais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2026 m. birželio 16 d. sprendimu pripažino pagrįstais ir teisėtais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo 1–3 punktus, kuriais konstatuoti politinės partijos „Nemuno aušra“ padaryti įstatymų pažeidimai, tačiau panaikino VRK sprendimo 4 punktą, kuriuo R. Žemaitaitis ir D. Petkevičienė buvo įpareigoti grąžinti lėšas į „Nemuno aušros“ valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VRK 2026 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. Sp-23 1–4 punktų. Šis VRK sprendimas buvo priimtas atlikus tyrimą dėl „Nemuno aušros“ sudarytų automobilių nuomos sutarčių su R. Žemaitaičiu ir D. Petkevičiene bei 49 559,48 Eur valstybės biudžeto asignavimų, 2024 metams skirtų politinei partijai, panaudojimo. VRK nustatė, jog sudariusi sutartis ir pervedusi partijos pirmininkui R. Žemaitaičiui 26 776,45 Eur ir Partijos valdybos narei D. Petkevičienei 15 349,11 Eur Partija nepagrindė automobilių nuomos sutarčių kainos ir realaus automobilių naudojimo partijos veikloje, o 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinyje nenurodžiusi šių išlaidų, partija pateikė žinomai klaidingus duomenis. Išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma nurodė, kad politinės partijos teikti duomenys neatitiko Finansinės apskaitos įstatymo reikalavimų, kadangi šie duomenys buvo susiję su automobilių nuomos sutarčių sudarymo ir atsiskaitymo už jas aplinkybėmis, tačiau nebuvo susiję su faktiniu paslaugų pagal sutartis suteikimu ir šių sutarčių vykdymu, jų apimtimi, laikotarpiu ir ryšiu su „Nemuno aušros“ veikla. Byloje nenustačius apskaitos dokumentų, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti konkrečią išmokėtų lėšų apimtį, nebuvo aiškus ir pagrįstas 49 559,48 Eur ūkinių operacijų turinys, kas suponavo VRK nustatytus finansinės apskaitos trūkumus. Be to, automobilius nuomotis „Nemuno aušros“ veiklai buvo nuspręsta partijos valdybos posėdžio metu, į nuomos kainą įtraukiant kuro ir kitas eksploatacijos išlaidas. Tačiau pagal sudarytas sutartis ši kaina nebuvo konkretizuota bei išskaidyta, aiškiai nenurodant, kas įskaičiuojama į nurodytą mėnesinį nuomos mokestį. Toks be pagrindimo nustatytas automobilių nuomos kainos skaičiavimas, kuriuo remiantis buvo atliktos ūkinės operacijos ir išmokėtos viešosios lėšos nebuvo pripažintas kaip atitinkantis finansinės apskaitos reikalavimus, taikytinus politinių partijų veikloje naudojant valstybės biudžeto asignavimus. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisiniame reguliavime aiškiai įtvirtinta politinių partijų pareiga pagrįsti valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą. Dėl būtent „Nemuno aušra“ turėjo pareigą bei įrodinėjimo naštą aiškiai ir nedviprasmiškai pagrįsti asignavimų panaudojimo sąsajumą su deklaruotais asignavimų panaudojimo tikslais. Kadangi „Nemuno aušra“ tinkamais apskaitos dokumentais ir konkrečiais skaičiavimais nepagrindė ūkines operacijas už automobilių nuomos sutartis bei jų nuomos kainas, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidusių pritarti politinės partijos pozicijai, kad nuomoti automobiliai buvo naudoti partijos reikmėms. Politinė partija nepašalino abejonių, jog valstybės biudžeto asignavimai, skirti „Nemuno aušros“ reikmėms, taip pat galėjo būti naudoti kitiems tikslams. Iš bylos aplinkybių matyti, kad automobilių nuomos sutarčių galiojimo laikotarpiu R. Žemaitaičio ir D. Petkevičienės automobiliai buvo taip pat naudojami jų asmeniniams tikslams; R. Žemaitaitis savo automobilį taip pat naudojo 2024 m. Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos reikmėms, nepaisant to, jog R. Žemaitaitis buvo save išsikėlęs, o ne Partijos iškeltas, kandidatu šiuo rinkimuose; R. Žemaitaičiui priklausantis automobilis taip pat buvo perduotas naudoti advokatų profesinės bendrijai; iki R. Žemaitaitis atsisakė Seimo nario mandato tuo pačiu laikotarpiu jis naudojo „Nemuno aušrai“ išnuomotą automobilį Seimo nario parlamentinei veiklai. Tinkamai nepagrindus valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo pagal deklaruotą panaudojimo paskirtį, toks lėšų pervedimas politinės partijos pirmininkui ir valdybos narei taip pat buvo pripažintas pažeidimu. Dėl šiurkščių Politinių organizacijų įstatymo pažeidimų išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog „Nemuno aušra“ padarė šiurkščius Politinių organizacijų įstatymo pažeidimus, kadangi, pirma, 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinyje pateikė žinomai klaidingus duomenis ir, antra, valstybės biudžeto asignavimus panaudojo ne pagal paskirtį. Iš bylos aplinkybių matyti, jog politinė partija iš esmės turėjo žinoti apie tokias reikšmingas asignavimų išlaidas, kadangi jos sudarė daugiau nei penktadalį nuo visų partijai 2024 metams skirtų asignavimų. Todėl neįtraukusi į finansinių ataskaitų rinkinį šių lėšų, politinė partija vėliau, nors ir pateikusi VRK buhalterines pažymas dėl atitinkamų lėšų, kitus duomenis VRK teikė pavieniui ir tik VRK bei nepriklausomo auditoriaus prašymais. Pačios sutartys, kurių pagrindu buvo išmokėti asignavimai, partijos buvo pateiktos baigiantis auditui. Atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir poveikį finansavimo skaidrumui, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog pažeidimai iš esmės iškreipė politinėms partijos iš viešųjų lėšų skirto finansavimo naudojimo skaidrumą ir tvarką, pagal kurią valstybės biudžeto asignavimai turi būti naudojami tik pagal įstatyme nustatytą paskirtį, pagrindžiant tai tinkamais apskaitos dokumentais. Vis dėlto išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog VRK neturėjo kompetencijos įpareigoti R. Žemaitaitį ir D. Petkevičienę neteisėtai partijos pervestas lėšas grąžinti į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą. Šis įpareigojimas buvo priimtas nenurodžius jo teisinio pagrindo VRK sprendime. Be to, išanalizavus VRK įgaliojimus, nenustatyti VRK įgaliojimai įpareigoti fizinius asmenis, kurių veiksmų teisėtumas nebuvo vertinamas administraciniame akte, atlikti veiksmus bei garantuoti atkuriamąjį poveikį dėl padarytų pažeidimų. Todėl pripažinusi VRK sprendimuose nustatytus „Nemuno aušros“ atliktus pažeidimus, susijusius „Nemuno aušros“ skundo argumentus išplėstinė teisėjų kolegija atmetė. Kadangi VRK sprendimo 4 punktas buvo priimtas VRK neturint atitinkamų įgaliojimų, šis punktas panaikintas, o „Nemuno aušros“ skundas dėl šio punkto buvo tenkintas, R. Žemaitaičio ir D. Petkevičienės skundai, kuriais jie ginčijo tik šio VRK sprendimo punktą, buvo tenkinti. Administracinė byla Nr. eR-11-821/2026 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip vienintelės instancijos teismas, pagal asmenų skundus sprendžia bylas dėl Rinkimų kodekso ir Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų. Tikrindamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą bei nagrinėdamas jo kompetencijai priskirtas Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą bylas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima galutinius ir neskundžiamus sprendimus. Šaltinis >>

Kas iš esmės pasikeitė Lietuvos administracinių teismų sistemoje 2024 metais? Kaip manote, kokių dar pokyčių administracinėje justicijoje Lietuva gali sulaukti artimiausiais metais? Kokį palinkėjimą šiandien norėtumėte perduoti administracinių teismų bendruomenei kaip teismo pirmininkas?