Vienas iš Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos tikslų – teisėjų ir teismų nepriklausomumo užtikrinimas. Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija reiškia susirūpinimą dėl susiklosčiusios situacijos, kai 2026 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimas slaptu balsavimu neskyrė teisėjų į pareigas, nepaisant to, kad abu pretendentai buvo sėkmingai praėję įstatymų nustatytas atrankos ir skyrimo procedūras, buvo įvertinti kompetentingų institucijų ir sulaukė teigiamų išvadų dėl jų tinkamumo eiti atitinkamas pareigas. Viešai prieinami duomenys rodo, kad pretendentams nebuvo pareikšta jokių priekaištų dėl jų profesinės kvalifikacijos, reputacijos, etikos, kompetencijos ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti pagrįstų abejonių dėl jų tinkamumo skiriamoms pareigoms. Priešingai, kompetentingos teisėjų atrankos ir vertinimo institucijos buvo pateikusios teigiamas išvadas, o Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas vienbalsiai pritarė kandidatūrų tinkamumui. Taip pat pažymėtina, kad Seimo nariai nepasinaudojo galimybe viešai išsakyti argumentus, kurie pagrįstų balsavimą prieš šių kandidatų paskyrimą. Todėl nei patys pretendentai, nei teisėjų bendruomenė, nei visuomenė neturi galimybės suprasti, kokiomis priežastimis buvo grindžiamas sprendimas jų neskirti į atitinkamas pareigas. Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija gerbia Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinę teisę spręsti dėl teisėjų paskyrimo, tačiau mano, kad tokios kompetencijos įgyvendinimas turi būti suderinamas su teisėjų nepriklausomumo, teisinės valstybės ir visuomenės pasitikėjimo teisingumo sistema principais. Teisėjų skyrimo procesas turi ne tik užtikrinti, kad į pareigas būtų paskirti tinkamiausi kandidatai, bet ir sudaryti prielaidas visuomenei įsitikinti, kad tinkami kandidatai nėra atmetami dėl priežasčių, nesusijusių su jų profesiniu pasirengimu, kompetencija ar reputacija. Vienas esminių teisėjo nepriklausomumo principo elementų yra tai, kad teisėjo profesinė karjera ir galimybės siekti aukštesnių pareigų negali priklausyti nuo jo priimtų sprendimų ar bylų, kurias jis pats arba teismas, kuriame jis dirba, nagrinėjo vykdydamas teisingumą. Teismų nepriklausomumas reikalauja ne tik faktinio apsaugos nuo išorinės įtakos užtikrinimo, bet ir tokių procedūrų, kurios neleistų susidaryti pagrįstoms abejonėms dėl galimos politinės ar kitokios netinkamos įtakos teisėjų karjerai. Tokia situacija kelia susirūpinimą ne tik dėl konkrečių pretendentų teisinės ir profesinės padėties, bet ir dėl platesnių pasekmių visai teismų sistemai. Ji gali būti suvokiama kaip signalas, kad teisėjų profesinės karjeros perspektyvos priklauso ne vien nuo jų kompetencijos ir reputacijos, bet ir nuo aplinkybių, susijusių su jų vykdyta teismine veikla ar nagrinėtomis bylomis. Tokia regimybė silpnina pasitikėjimą teismų nepriklausomumu ir gali turėti neigiamą poveikį visos teisinės valstybės principų įgyvendinimui. Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija ragina užtikrinti maksimalų teisėjų skyrimo procedūrų skaidrumą. Tik skaidrus, objektyvus ir visuomenei suprantamas teisėjų skyrimo procesas gali užtikrinti pasitikėjimą, kad teisėjų profesinė karjera grindžiama jų kompetencija, reputacija ir profesiniais nuopelnais, o teismų nepriklausomumas yra veiksmingai apsaugotas nuo bet kokios nepagrįstos įtakos. Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį. Kontaktai žiniasklaidai: Tautvilė Merkevičiūtė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Mob. tel. +370 685 84 863 El. p. [email protected] www.lat.lt Sekite mus LinkedIn Šaltinis >>

Kas iš esmės pasikeitė Lietuvos administracinių teismų sistemoje 2024 metais? Kaip manote, kokių dar pokyčių administracinėje justicijoje Lietuva gali sulaukti artimiausiais metais? Kokį palinkėjimą šiandien norėtumėte perduoti administracinių teismų bendruomenei kaip teismo pirmininkas?