PRENUMERATORIAMS
Dr. Gediminas Užubalis, regionų administracinio teismo pirmininkas, VU TF partnerystės profesorius
2026-06-08
Kokių tikslų buvo siekiama sujungiant teismus į vieną Regionų administracinį teismą? Ar reforma jau duoda apčiuopiamų rezultatų? Kaip ji veikia bylų nagrinėjimo terminus, teismų praktiką ir pačią teisingumo vykdymo kokybę? Apie tai bei administracinės justicijos ateities perspektyvas kalbamės su Regionų administracinio teismo pirmininku, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesoriumi, socialinių mokslų daktaru Gediminu Užubaliu.
INFOLEX + | Civilinė teisė
Vytautas Nekrošius
VU TF prof. habil. dr.
Vytautas Nekrošius
2026-06-08
Mieli kolegos, kadangi praeita savaitė pilna emocijų ir visokiausių trukdžių paleidžiant (gal tiksliau bandant paleisti) LITEKO 2, tai apskritai nuostabu, kad tos dvi LAT nutartys buvo gautos. Iš dviejų nutarčių cituoju vieną, kurioje pasisakoma dėl sodo bendrijose esančių sklypų savininkų, kurie nėra bendrijų nariais, pareigos prisidėti prie bendrosios nuosavybės objektų priežiūros. Teismas...
Dr. Gediminas Užubalis, regionų administracinio teismo pirmininkas, VU TF partnerystės profesorius
2026-06-08
Kas iš esmės pasikeitė Lietuvos administracinių teismų sistemoje 2024 metais? Kaip manote, kokių dar pokyčių administracinėje justicijoje Lietuva gali sulaukti artimiausiais metais? Kokį palinkėjimą šiandien norėtumėte perduoti administracinių teismų bendruomenei kaip teismo pirmininkas?
Teismų praktikos išaiškinimai
INFOLEX + | Baudžiamoji teisė
Remigijus Merkevičius
Advokatas, VU TF docentas dr.
Remigijus Merkevičius
2026-06-08
Mieli kolegos, šią savaitę apžvelgiame keturias LAT nutartis. Negausu, bet aptarti gana įdomūs (ne dažnai pasitaikantys) ir materialiosios baudžiamosios teisės, ir procesiniai klausimai. Materialiosios baudžiamosios teisės požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę: (a.) vėl priminė profesinių pareigų – in concreto apsaugos darbuotojo pareigų – vykdymą (BK 30 str. 1 d.) kaip bau...
Podkastai
Rodyti daugiau
Powered by Microsoft Azure
Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė
VU TF prof. dr.
Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė
2026-06-03
Mieli skaitytojai, praėjusią savaitę vėl tęsėsi VERT ir AB Achema ginčų epopėja, tik šį kartą apeliacinės instancijos teismas įžvelgė naujai pateiktos aplinkybės, nenagrinėtos pirmojoje instancijoje, atvejį, todėl šiuo aspektu byla verta pasiskaitymo. Nors tai jau turbūt tryliktoji pareiškėjos inicijuota byla dėl to, ar pasirinktas SGDT finansavimo modelis atitinka ekonominės politikos logik...
Lietuvos advokatūros naujienos
Teismai ir ikiteisminis procesas
Universitetai ir teisės mokslas
  • Birželio 8 d. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos dekanės pareigas pradėjo eiti prof. dr. Edita Žiobienė – teisininkė, ilgametė akademikė ir žmogaus teisių srities ekspertė.
  • Likus trims mėnesiams iki rugsėjo 13 dienos Riksdago (Parlamento) rinkimų Švedijoje, aiškėja bendras būsimų nugalėtojų ir pralaimėtojų paveikslas, kuris, manau, mažai begali keistis per vasarą. Dabartinė valdančioji dešiniųjų partijų koalicija, vedama premjero Ulfo Kristersono, tikriausiai patirs pralaimėjimą, nes nuo 2022 metų rinkimų, kai surinko 49,6 proc. balsų, paskutinės reprezentatyvios apklausos duomenimis, gautų 7 proc. mažiau balsų – 42,6 proc.
  • Mykolo Romerio universitetas (MRU) didžiuojasi savo komandos pasirodymu 14-ojo Helga Pedersen teismo proceso konkurso (Helga Pedersen Moot Court Competition) finaliniame žodinių ginčų etape, kuris 2026 m. birželio 1–5 d. vyko Strasbūre, Prancūzijoje.
  • LSMC Teisės instituto mokslininkai dr. Artūras Tereškinas, dr. Rūta Vaičiūnienė, dr. Simonas Nikartas ir dr. Liubovė Jarutienė savo straipsnyje „Post-Soviet Prisons in Lithuania: Examining Prison Officers’ Perspectives in the Context of Ongoing Reforms“, publikuotame mokslo žurnale „Zeitschrift für Rechtssoziologie“, nagrinėja trijuose Lietuvos kalėjimuose dirbančių pareigūnų kasdienius vaidmenis, atsakomybę ir požiūrius. Tyrimo rezultatai atskleidžia vaidmenų dvilypumą, nes pareigūnai turi laviruoti tarp griežtų, iš sovietinio laikotarpio paveldėtų biurokratinių struktūrų ir šiuolaikinių siekių kurti humanišką bei į resocializaciją orientuotą bausmių vykdymo sistemą. Šį dilypumą lemia tai, kad Lietuvos kalėjimai vis dar tebėra institucijos, veikiamos sovietinio paveldo, pasižyminčio pasenusia infrastruktūra ir kriminaline subkultūra, ir tuo pat metu vykdo reformas bei siekia atitikti europinius standartus.
PRENUMERATORIAMS
Žyminio mokesčio
Išeitinės išmokos
Notaro paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių
Advokato paslaugų
Savaitės apžvalga:
Svarbiausi teisės pokyčiai trumpai
Siunčiama pirmadieniais
Prenumeruodami sutinkate su privatumo politika ir naudojimo sąlygomis
  • Teisininko nuotrauka
    Mantas Baigys, AVOCAD advokatas
    2026-06-05
    Daugelis draudimą renkasi tikėdamiesi labai paprasto dalyko – kad nelaimės atveju nereikės kovoti dėl elementaraus teisingumo. Tačiau praktikoje, net ir sumokėjus nemažas įmokas, vartotojai neretai susiduria su situacijomis, kai draudikas atsisako mokėti visą išmoką remdamasis taisyklėmis ar pareigomis, apie kurias žmogus realiai nebuvo aiškiai informuotas. Būtent tokią situaciją neseniai nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sprendęs bylą dėl sumažintos KASKO draudimo išmokos. Byloje draudikas buvo sumažinęs išmoką 50 proc., argumentuodamas tuo, kad automobilio savininkas prieš vagystę buvo praradęs automobilio raktelį, tačiau nesiėmė papildomų apsaugos priemonių ir apie tai nepranešė draudikui. Vis dėlto teismai nustatė, kad tokios pareigos nebuvo aiškiai aptartos individualiose draudimo sutarties sąlygose, o draudimo taisyklės vartotojui net nebuvo tinkamai įteiktos. Komentuodamas naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, advokatų profesinės bendrijos advokatas Mantas Baigys sako, kad ši nutartis yra itin svarbi vartotojų apsaugos kontekste. „Draudikas negali remtis pareigomis, apie kurias vartotojas nebuvo aiškiai informuotas sudarant sutartį. Jeigu tam tikri atvejai, dėl kurių išmoka galėtų būti mažinama, nėra aiškiai aptarti, žmogus neprivalo jų numanyti,“- pažymi advokatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje labai aiškiai atskyrė dvi situacijas – bendrą pareigą elgtis rūpestingai ir draudiko teisę mažinti draudimo išmoką. Teismas pažymėjo, kad vien abstraktaus argumento, jog žmogus „turėjo elgtis atsargiau“, nepakanka. Jei draudikas nori riboti savo atsakomybę ar mažinti išmoką dėl tam tikrų aplinkybių, tokie atvejai turi būti aiškiai ir individualiai aptarti draudimo sutartyje. Teismas taip pat išaiškino, kad šioje byloje netinkamai buvo taikoma Civilinio kodekso nuostata dėl pareigos mažinti žalą. LAT pabrėžė, kad ši norma taikoma tada, kai draudžiamasis įvykis jau yra įvykęs arba vyksta, t. y. kai draudėjas po įvykio nesiima veiksmų žalai sumažinti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju draudikas bandė šią nuostatą taikyti situacijai iki vagystės – kai žmogus buvo praradęs raktelį. Pasak Manto Baigio, dar svarbiau tai, kad Teismas aiškiai akcentavo, kad jeigu draudikas siekia remtis dideliu draudėjo neatsargumu kaip pagrindu mažinti išmoką, tokie atvejai turi būti konkrečiai numatyti pačioje draudimo sutartyje. „To reikalauja Draudimo įstatymas. Teismas konstatavo, kad šioje byloje konkrečios pareigos – pavyzdžiui, pakeisti automobilio spyneles ar laikyti automobilį saugomoje aikštelėje – individualiai su vartotoju aptartos nebuvo“, - komentuoja teisininkas. Nutartyje taip pat priminta labai svarbi taisyklė – draudimo taisyklės, su kuriomis vartotojas nebuvo tinkamai supažindintas, netampa sutarties dalimi ir negali būti taikomos prieš jį. Teismas itin daug dėmesio skyrė ir vartotojų apsaugos principams. Nutartyje remtasi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, akcentuojant, kad vartojimo sutartys turi būti ne tik formaliai aiškios, bet ir realiai suprantamos vartotojui. Žmogus turi galėti iš anksto suprasti, kokios aplinkybės gali lemti draudimo apsaugos ribojimą ir kokias ekonomines pasekmes jam sukels viena ar kita sutarties sąlyga. Pasak AVOCAD advokato Manto Baigio, ši byla siunčia labai aiškią žinutę visai draudimo rinkai. „Draudimo sutartys negali būti aiškinamos taip, kad tik po įvykio vartotojas sužinotų apie papildomus reikalavimus ar pasekmes. Jeigu draudikas nori riboti savo atsakomybę, tokios sąlygos turi būti aiškios, suprantamos ir individualiai aptartos“, - teigia jis. Galutiniu sprendimu teismas priteisė draudėjui visą likusią draudimo išmokos dalį bei bylinėjimosi išlaidas.
Infolex.atitiktis
Naujausios konsultacijos