„Teisingumo ministerija Seimo rudens sesijoje teikia penkias teisėkūros iniciatyvas, kuriomis būtų užtikrinta – saugesnė valstybė, stipresnė labiausiai pažeidžiamų asmenų apsauga ir teisinė sistema, kuri efektyviai gintų žmogaus teises bei užtikrintų realų teisingumą“, – teigia teisingumo ministrė Rita Tamašunienė. Didesnė baudžiamoji atsakomybė už veiklą prieš Lietuvą Didėjant geopolitinėms įtampoms regione, Lietuva imasi papildomų teisinių priemonių nacionaliniam saugumui stiprinti. Atsižvelgiant į po 2022 m. vasario 24 d. rusijos pradėtą plataus masto invaziją į Ukrainą bei augančias hibridines grėsmes, siūloma iš esmės atnaujinti baudžiamąjį teisinį reguliavimą. Siekiama užtikrinti, kad Lietuvos teisinė sistema būtų pasirengusi reaguoti į hibridines atakas, užsienio žvalgybų veiklą ir kitus veiksmus, nukreiptus prieš valstybės interesus, kad priešiškų valstybių interesams veikiantys asmenys negalėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl galiojančio teisinio reglamentavimo spragų. Vienas iš siūlomų pakeitimų tikslų – aiškiai įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą Lietuvos piliečių dalyvavimą užsienyje vykstančiuose ginkluotuose konfliktuose, jei tokie konfliktai būtų nukreipti prieš kitos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką arba būtų nesuderinami su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais. Taip pat siūloma kriminalizuoti dalyvavimą užsienyje organizuojamuose veiksmuose, kurie kelia pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbioms įmonėms ar strateginę reikšmę turinčiai infrastruktūrai. Reaguojama ir į 2024–2025 m. incidentus Baltijos jūros išskirtinėje ekonominėje zonoje, kai buvo pažeisti povandeniniai kabeliai ir vamzdynai. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, atsakomybės taikymas už tokias veikas, padarytas ne Lietuvos teritorijoje, yra ribotas, net jei jos nukreiptos prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Įstatymų projektais taip pat siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą dalyvavimą užsienio žvalgybos ar saugumo institucijų veikloje, jų nurodymų ar užduočių, nukreiptų prieš Lietuvos Respubliką, vykdymą, taip pat už diversiją – strateginės ar svarbios infrastruktūros sunaikinimą, sugadinimą ar kitokį pakenkimą bei nacionaliniam saugumui svarbių įmonių veiklos sutrikdymą. Veiksmingesnė nepilnamečių apsauga nuo pakartotinio smurto ir kitos žalos Teisingumo ministerijos siūlymais siekiama sustiprinti nepilnamečių apsaugą nuo pakartotinio smurto, psichologinio poveikio ir galimos žalos tais atvejais, kai už smurtinius nusikaltimus prieš nepilnamečius nuteisti asmenys atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuoto informacijos apsikeitimo tarp laisvės atėmimo vietų įstaigų ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apie asmenis, nuteistus už smurtinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. Dėl to institucijoms sudėtingiau laiku įvertinti rizikas, koordinuoti veiksmus ir taikyti prevencines priemones, būtinas vaikų saugumui užtikrinti. Praktika rodo, kad dalis tokių nuteistųjų palaiko ryšius su šeimos nariais ir nukentėjusiais nepilnamečiais, nors tokie kontaktai gali sukelti papildomą emocinę žalą, spaudimą ar trukdyti vaikui atkurti saugumo jausmą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka apie 170 asmenų, nuteistų už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, iš jų apie 60 – už nusikaltimus prieš savo vaikus. Ketinama aiškiau reglamentuoti institucijų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba laiku gautų informaciją apie tokius nuteistuosius ir sudarytos prielaidos operatyviau vertinti rizikas vaikams ir imtis reikalingų apsaugos priemonių. Įstatymų pakeitimais taip pat siūloma nustatyti papildomus ribojimus nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už smurtinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. Jiems būtų draudžiama palaikyti bet kokius ryšius su nukentėjusiais nepilnamečiais bei kitais nepilnamečiais asmenimis, taip pat numatomos griežtesnės sąlygos trumpalaikėms išvykoms iš bausmės atlikimo vietos. Visais atvejais, kai tokie nuteistieji būtų trumpam išleidžiami iš įkalinimo įstaigos, būtų taikomas elektroninis stebėjimas. Be to, būtų plečiamos pareigūnų galimybės vykdyti šių asmenų elgesio kontrolę už laisvės atėmimo vietų ribų. Tikimasi, kad naujas reguliavimas sumažins pakartotinio smurto riziką, padės apsaugoti nepilnamečius nuo galimo psichologinio spaudimo, sustiprins prevencinę politiką ir prisidės prie didesnio visuomenės pasitikėjimo teisine sistema. Didesnės kompensacijos nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų ypač nepilnamečiams Teisingumo ministerija siūlo didinti valstybės mokamas neturtinės žalos kompensacijas, sudaryti galimybes Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo lėšomis finansuoti teisinę pagalbą aukoms bei specializuotus mokymus advokatams, dirbantiems su pažeidžiamiausiais nukentėjusiaisiais, pirmiausia, nepilnamečiais ir seksualinių nusikaltimų aukomis. Pastaruoju metu į viešumą iškilę seksualinio smurto prieš nepilnamečius atvejai dar kartą parodė, kad vien nusikaltimo ištyrimo ir kaltųjų atsakomybės nepakanka. Valstybės pareiga – pasirūpinti ir žmogumi, kuris nusikaltimą patyrė. Ypač kai nukentėjusysis yra vaikas, jis turi gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, būti atstovaujamas specialiai tokioms byloms pasirengusio profesionalo, o valstybės skiriama kompensacija turi adekvačiau atspindėti patirtą žalą. Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo pajamos 2020–2025 metais išaugo daugiau nei keturis kartus – nuo maždaug 0,95 mln. iki 4 mln. eurų. 2025 metų pabaigoje Fonde buvo sukaupta apie 3,7 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Siūlomiems pakeitimams papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Šiuo metu Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo lėšos iš esmės naudojamos smurtiniais nusikaltimais padarytai žalai kompensuoti. Teisingumo ministerija siūlo dalį Fondo lėšų leisti panaudoti ir antrinei teisinei pagalbai nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusiems asmenims baudžiamosiose bei civilinėse bylose finansuoti. Taip pat siūloma iš Fondo finansuoti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų specialiuosius mokymus ir kvalifikacijos kėlimą. Ypatingas dėmesys būtų skiriamas advokatų pasirengimui atstovauti nepilnamečiams, seksualinių nusikaltimų ir kitoms specialių apsaugos poreikių turinčioms aukoms. Seksualinį smurtą patyrusiam vaikui susidūrimas su teisine sistema pats savaime gali būti labai sunkus. Todėl svarbu ne tik tai, kad valstybė paskirtų advokatą, bet ir tai, kad tas advokatas būtų pasirengęs dirbti su pažeidžiamu nukentėjusiuoju, suprastų tokių bylų specifiką ir gebėtų tinkamai ginti jo interesus. Siūlome sukurti finansines prielaidas tokiai specializacijai. Ministerija taip pat siūlo didinti maksimalius valstybės mokamų neturtinės žalos kompensacijų dydžius tiesiogiai nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusiems asmenims. Kai smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata arba nusikaltimu padaroma žala nepilnamečiui, maksimali kompensacija būtų didinama nuo 100 iki 110 BSI (BSI=74 Eur), t. y. iki 8 140 Eur. Kai smurtiniu nusikaltimu nežymiai sutrikdoma nepilnamečio sveikata ar jam sukeliamas fizinis skausmas, maksimali kompensacija didėtų nuo 50 iki 60 BSI, t. y. iki 4 440 Eur. Ministerijos vertinimu, didesnės kompensacijos geriau atlieptų nusikaltimų sukeliamas fizines, psichologines ir socialines pasekmes, kurios pažeidžiamiausioms aukoms gali būti ilgalaikės. Palankesnis žmogui ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas Teisingumo ministerijos parengtais Administracinių bylų teisenos įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimo projektais siekiama užtikrinti veiksmingą asmens pažeistų teisių gynybą tiek teisme, tiek ne teismo tvarka, skatinti ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo plėtrą ir prieinamumą pareiškėjams, kartu mažinant administracinių teismų darbo krūvį. Numatoma plėsti Mokestinių ginčų komisijos kompetenciją, priskiriant jai privaloma ikiteismine tvarka nagrinėti ginčus, susijusius su įsiskolinimais už komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą. Taip pat siūloma supaprastinti ginčų dėl atliekų turėtojams nustatytos rinkliavos ar lengvatos už atliekų tvarkymą nagrinėjimo kelią. Atliekų turėtojai galėtų pasirinkti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus sprendimą pirmiausia ginčyti savivaldybės vykdomajai institucijai arba tiesiogiai kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją. Numatoma, kad šių ginčų nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje būtų mažiau formalizuotas nei teisme ir sudarytų prielaidas gyventojams išvengti perteklinio teisminio bylinėjimosi. Šiais pakeitimais kartu tikimasi optimizuoti augantį administracinių teismų darbo krūvį ir sudaryti prielaidas kitas teismuose esančias bylas nagrinėti dar operatyviau bei kokybiškiau, didesnį dėmesį skiriant sudėtingoms byloms. Be to, įstatymų projektais siekiama sudaryti geresnes galimybes asmenims tinkamai pasirengti ginčams dėl valstybės ar savivaldybių institucijų priimtų administracinių sprendimų, todėl siūloma nuo vieno iki dviejų mėnesių ilginti sprendimų apskundimo terminą. Tikimasi, kad ilgesnis terminas leis gyventojams kokybiškiau parengti skundus ir efektyviau ginti savo teises ikiteisminėse institucijose – Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, Mokestinių ginčų komisijoje arba teisme. Griežtesnė atsakomybė už sistemines vagystes iš prekybos centrų Teisingumo ministerija siūlo griežtinti atsakomybę už sistemines vagystes ir imtis papildomų priemonių organizuotų smulkių vagysčių prevencijai. Šiuo metu už smulkias vagystes, kai pagrobto turto vertė neviršija 150 eurų, taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo 90 iki 400 eurų. Tačiau 2020–2025 m. laikotarpiu fiksuotas itin didelis smulkių vagysčių augimas, o absoliuti jų dauguma įvykdoma prekybos vietose. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, apimančiais tik asociacijos narius, 2020 m. buvo užfiksuotos 15 213 vagystės, kurių padaryta žala siekė 777 tūkst. eurų. 2024 m. šis skaičius išaugo iki 37 647 vagysčių, o bendra žala pasiekė 3,2 mln. eurų. Tuo metu platesnė viso prekybos sektoriaus apklausa parodė, kad bendra patiriama žala nuo 10 mln. eurų 2022 m. išaugo iki 21 mln. eurų 2023 m. Šiuo metu taikoma administracinė atsakomybė dažnai yra neefektyvi sistemingomis vagystėmis užsiimantiems asmenims, kurie veikia gerai organizuotose grupėse. Tokiais atvejais baudos išieškojimas tampa problemiškas, nes šie asmenys dažnai neturi ir neketina turėti teisėtų pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti priverstinį išieškojimą. Per paskutinius dvejus metus beveik 1 000 asmenų buvo 10 ir daugiau kartų bausti už smulkias vagystes. Iš jų 1 asmuo padarė virš 300 smulkių vagysčių, 2 asmenys virš 200, 24 asmenys – virš 100 vagysčių. Taip pat ketinama įtvirtinti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą lankytis prekybos vietose. Ši priemonė būtų taikoma asmenims, pakartotinai padariusiems smulkią vagystę, kai nėra pagrindo konstatuoti sistemingumo ar tęstinės nusikalstamos veikos. Draudimas galiotų tik to paties juridinio ar fizinio asmens valdomoms prekybos vietoms, o jo trukmė siektų nuo vieno mėnesio iki dvejų metų. Šaltinis >>

Profesorės profesinis kelias prasidėjo ypatingu Lietuvai laikotarpiu – atkūrus nepriklausomybę, valstybei kuriant savo institucijas ir rengiantis narystei Europos Sąjungoje. Nuo darbo Europos teisės departamente ir Lietuvos teisės derinimo su ES teise iki teisėjos mantijos – pokalbyje ji pasakoja, kaip kartu su valstybe keitėsi ir teisininko profesijos galimybės bei atsakomybės.