Kai pagalvojame apie teismus, dažniausiai matome teisėją, priimantį sprendimą. Tačiau už kiekvienos išnagrinėtos bylos slypi ir nematoma profesionalų komanda, kurios darbas yra neatsiejama teisingumo vykdymo dalis. Vieni svarbiausių šios komandos narių yra teisėjų padėjėjai – teisininkai, kurie analizuoja teismų praktiką, atlieka teisminės informacijos paiešką, rengia tarpinius ir galutinius teismo procesinių sprendimų projektus bei užtikrina sklandų teismo darbą. Vis dėlto, jau daugelį metų teismų sistema susiduria su rimta problema – sunkumais išlaikant ir pritraukiant kvalifikuotus teisėjų padėjėjus. Dar 2020 m. Valstybės kontrolė konstatavo, kad viena iš reikšmingų teismų sistemos problemų yra nesukomplektuotas teisėjų padėjėjų korpusas. Šiandien situacija iš esmės nepasikeitė. Teisėjų taryba ne kartą yra pažymėjusi, kad teismams trūksta darbuotojų, o siūlomas darbo užmokestis neleidžia pritraukti kompetentingų specialistų. Gali kilti klausimas – kodėl visuomenei turėtų rūpėti teisėjų padėjėjų atlyginimai? Atsakymas paprastas. Teisingumo kokybę lemia ne tik teisėjas, bet ir visa komanda, dirbanti kartu su juo. Kai sistema praranda patyrusius specialistus, prarandama sukaupta patirtis, institucinis žinojimas ir darbo tęstinumas. Kiekvienas išėjęs darbuotojas reiškia papildomą krūvį likusiems kolegoms ir silpnina visos sistemos gebėjimą veikti efektyviai. Kaip yra pažymėjusi Teisėjų padėjėjų asociacijos pirmininkė Agnė Černiauskaitė, „teisėjų padėjėjai neprašo privilegijų. Jie tikisi, kad jų profesinė atsakomybė, kvalifikacija ir indėlis į teisingumo vykdymą bus vertinami taip, kaip dera teisinėje valstybėje.“ Asociacijos pirmininkės teigimu, teisėjų padėjėjo profesija vis dažniau tampa ne ilgalaikiu profesiniu pasirinkimu, o laikina karjeros stotele. Dėl didelės darbuotojų kaitos sudėtingiau formuojasi stipri profesinė bendruomenė, o teismai netenka žmonių, sukaupusių vertingą patirtį. Problema keliama ne vien profesinėje bendruomenėje. 2023 m. Baltijos valstybių teisėjų asociacijų taryba įspėjo, kad nepakankamas Lietuvos teismų finansavimas kelia grėsmę tinkamam teisingumo vykdymui. Tais pačiais metais Europos Komisija rekomendavo Lietuvai gerinti ne tik teisėjų, bet ir teismų sistemos darbuotojų darbo užmokesčio sąlygas. 2026 m. Europos teisėjų asociacija pažymėjo, kad nepakankamas finansavimas jau daro poveikį teismų sistemos veikimui, darbuotojų kaitai ir pareigų patrauklumui. Šiuo metu teisėjų padėjėjų darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 1,3 tūkst. eurų. Tuo tarpu tiek profesinė bendruomenė, tiek Teisėjų taryba yra ne kartą išsakiusios poziciją, kad šis santykis turėtų būti ženkliai didesnis. Teisėjų taryba yra siūliusi siekti bent 50 proc. teisėjo atlyginimo santykio, o teisėjų padėjėjų bendruomenė ne kartą atkreipė dėmesį, kad dabartinis modelis nebeatitinka nei darbo pobūdžio, nei atsakomybės masto. Atlyginimų konkurencingumo problemą rodo ir kitų tos pačios pareigybių grupės valstybės tarnautojų darbo užmokestis. 2025 m. teisėjo padėjėjo vidutinis darbo užmokestis siekė 2 206 Eur, neatskaičius mokesčių, prokuroro padėjėjo – 2 470 Eur, o Seimo Pirmininko padėjėjo – iki 2 787 Eur, neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo specialisto vidutinis darbo užmokestis siekė apie 3 400 Eur bruto. Tai parodo, kad valstybės panašaus veiklos sudėtingumo, atsakomybės ir keliamų kvalifikacinių reikalavimų pareigybės atlyginamos nevienodai. Anot asociacijos pirmininkės, susirūpinimą kelia ir bendras teismų finansavimo lygis. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2024 m. teismų sistemos finansavimas sudarė 0,18 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2028 m. planuojama, kad jis sumažės iki 0,14 proc. BVP. Kitaip tariant, net valstybės ekonomikai augant, teismų sistemai tenkanti jos dalis mažėja. Todėl šiandien diskusija turėtų vykti ne apie tai, ar problema egzistuoja. Apie ją jau kalbėjo Valstybės kontrolė, Teisėjų taryba, Europos Komisija, Baltijos valstybių teisėjų asociacijų taryba ir Europos teisėjų asociacija. Klausimas kitas – ar valstybė yra pasirengusi ją spręsti. Asociacijos pirmininkės teigimu, artėjant 2027 metų valstybės biudžeto formavimui, verta paklausti, kokios teismų sistemos norime ateityje. „Jei siekiame profesionalios, nepriklausomos ir efektyvios teisingumo sistemos, investicijos į teisėjų komandas neturėtų būti laikomos išlaidomis. Tai – indėlis į valstybės gebėjimą užtikrinti teisingumą“, – pažymi ji.