Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, viešųjų pirkimų vykdytojai yra įpareigoti įtraukti tiekėją į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, jeigu nustatoma, kad tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją. Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 52 straipsnio nuostatos nenumato galimybės pirkimo vykdytojui diskrecijos spręsti – įtraukti tiekėją į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą ar ne, jeigu yra konstatuotas melagingos informacijos pateikimo faktas, kuris ir yra VPĮ 52 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindas tam, kad būtų pasiekti šio straipsnio 4 dalyje įvardinti tikslai – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros ar dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą. Tačiau šiuo norminiu reguliavimu ir suformuotąja teismų praktika kai kurios perkančiosios organizacijos linkusios nesivadovauti. Toks perkančiųjų organizacijų elgesys ne tik iškreipia tiekėjų konkurencines sąlygas ir mažina melagių sąrašo veiksmingumą, bet ir neigiamai veikia tiek rinkos dalyvių, tiek visuomenės pasitikėjimą viešųjų pirkimų sistemos skaidrumu. Išnagrinėtoje viešojo pirkimo byloje Advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ atstovaujamo ieškovo reikalavimas buvo patenkintas, teismas nusprendė pripažinti tiekėjo (trečiojo asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Consolius LT“ pasiūlyme perkančiajai organizacijai Infrastruktūros valdymo agentūrai vykdomame viešajame pirkime pateiktą informaciją apie banko išduotą pasiūlymo užtikrinimo garantiją melaginga. Išnagrinėtos bylos atveju teismas sprendė, kad tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo veiksmai atitinkamai pripažįstami neteisėtais ir tiekėjo uždarosios akcinės bendrovės „Consolius LT“ pateikta informacija pripažįstama melaginga Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme. Nors melagingą informaciją pateikusio tiekėjo išviešinimas yra pirkimo vykdytojo privaloma pareiga pagal įstatymo nuostatas, tačiau susiduriama su atveju, kai perkančioji organizacija nusprendžia neskelbti informacijos nustatytąja tvarka apie melagingą informaciją pateikusį tiekėją. Išnagrinėtosios bylos atveju Infrastruktūros valdymo agentūra oficialiai informavo, kad ji nemato teisinio pagrindo ir jai tenkančios pareigos įtraukti tiekėją į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą neatliks. Savo neveikimą grindė VPĮ 52 straipsnio 1 dalies papunkčių turiniu, kuriuose neįvardinta pateiktina informacija apie tiekėją tuo atveju, jeigu jo viešajame pirkime pateikta informacija pripažįstama melaginga teismo sprendimu. Atsakymą dėl teisinio pagrindo ir perkančiajai organizacijai tenkančios pareigos įrašyti tiekėjus į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą pateikė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2026 m. spalio 15 d. sprendime byloje C-402/25. Byla išnagrinėta dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjant Plungės rajono savivaldybės administracijos (perkančiosios organizacijos) ir Viešųjų pirkimų tarnybos ginčą dėl tiekėjo įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Byloje buvo sprendžiama, ar tiekėjo melagingos informacijos pateikimo faktas gali būti pagrindas jo viešinimui melagių sąraše, kai tiekėjas nebuvo pašalintas iš konkretaus pirkimo iki jo pabaigos, ar per viešojo pirkimo procedūrą tik perkančioji organizacija gali konstatuoti, kad įvykdytos Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos h punkte numatyto neprivalomo pašalinimo pagrindo taikymo sąlygos, ar šią teisę turi ir teismas pasibaigus šiai procedūrai, be to, ar viešųjų pirkimų srityje kompetentinga institucija gali turėti įgaliojimus įpareigoti perkančiąją organizaciją, atsižvelgiant į tokią išvadą, paskelbti atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pavadinimą melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąraše. ESTT priimtu sprendimu iš esmės patvirtino, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo konstatuotas tiekėjo melagingos informacijos pateikimo faktas ir atitinkama kaltė, sudaro savarankišką teisinį pagrindą VPĮ 52 straipsnyje nustatytam viešinimui, net jeigu perkančioji organizacija konkrečiame pirkime nebuvo priėmusi atskiro sprendimo pašalinti tiekėją iki pirkimo procedūros pabaigos. Taigi, tiekėjo nepašalinimas iš konkretaus pirkimo savaime nepanaikina viešinimo pagrindo. ESTT priimtu sprendimu įtvirtinta ir Viešųjų pirkimų tarnybos teisė įpareigoti perkančiąją organizaciją paskelbti ekonominės veiklos vykdytojo, pateikusio melagingą informaciją apie atitiktį pajėgumo sąlygoms, pavadinimą, nors ši perkančioji organizacija nepašalino šio ekonominės veiklos vykdytojo iš viešojo pirkimo procedūros iki jos pabaigos, o to ekonominės veiklos vykdytojo kaltė dėl pateiktos melagingos informacijos buvo nustatyta galutiniu teismo sprendimu. ESTT priimtas sprendimas turėtų pasitarnauti efektyviam ir savalaikiam melagingą informaciją pateikusių tiekėjų išviešinimui ir Viešųjų pirkimų tarnybos aktyviems veiksmams, siekiant užtikrinti, kad informacija apie nesąžiningą tiekėjo elgesį būtų prieinama visiems pirkimų vykdytojams, o viename pirkime nustatytas nesąžiningas elgesys nebūtų pamirštamas kitame.