PRENUMERATORIAMS
Juditos Grigelytės nuotrauka
2026-09-21
Kiek gali matyti jūsų kiemo kamera? LVAT primena apie ribą tarp turto apsaugos ir privatumo Vaizdo stebėjimo kameros prie namų, sodybose ar kiemuose tapo įprasta turto apsaugos priemone. Tačiau ką daryti, jei kamera fiksuoja ne tik jūsų kiemą, bet ir teritoriją, kuria turi teisę naudotis kitas žmogus? Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2026 m. liepą išnagrinėtoje byloje atkreipė dėmesį į svarbią ribą: vien tai, kad filmuojama teritorija priklauso kameros savininkui, savaime dar nereiškia, kad joje vykdomam vaizdo stebėjimui nekeliami asmens duomenų apsaugos reikalavimai. Ginčas byloje kilo dėl privačiame žemės sklype įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, į kurios stebėjimo lauką pateko ir sklypo dalis, kuriai nustatytas servitutas – teisė šia teritorija naudotis kitam asmeniui. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) buvo nurodžiusi tokį stebėjimą nutraukti, atitinkamai sureguliuoti kamerą arba naudoti vaizdo filtrus, kuriais būtų paslepiama servitutinė teritorija, taip pat sunaikinti šia kamera padarytus įrašus. LVAT, nagrinėdamas ginčą, pabrėžė, kad asmens duomenų apsaugos požiūriu svarbu ne vien tai, kam priklauso žemė. Reikšminga ir tai, kas turi teisę ja naudotis bei ar į kameros stebėjimo lauką patenka kiti žmonės. Kamerą įsirengėte savo sklype – ką reikėtų įvertinti? Jeigu vaizdo stebėjimas apima kitų žmonių naudojamą teritoriją ir leidžia juos identifikuoti, būtina įvertinti, ar tokiam asmens duomenų tvarkymui egzistuoja teisėtas pagrindas. Vien bendro paaiškinimo, kad kamera reikalinga turtui ar saugumui užtikrinti, konkrečioje situacijoje gali nepakakti. Kai stebėjimas grindžiamas teisėtu interesu, pavyzdžiui, siekiu apsaugoti savo turtą, turi būti įvertintos trys sąlygos: ar iš tiesų siekiama teisėto intereso, ar vaizdo stebėjimas yra būtinas tam interesui pasiekti ir ar filmuojamo žmogaus teisės bei interesai nėra viršesni. Šios sąlygos turi būti vertinamos kartu. Svarbi ir dar viena taisyklė – duomenų kiekio mažinimo principas. Kamera neturėtų fiksuoti daugiau, nei būtina konkrečiam teisėtam tikslui pasiekti. Todėl prieš nukreipiant kamerą į platesnę teritoriją verta įvertinti, ar turto apsaugos negalima užtikrinti siauresniu kameros matymo lauku, pakeitus jos kampą, naudojant privatumo zonas ar kitomis, mažiau kitų žmonių privatumą ribojančiomis priemonėmis. Nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad viena iš kamerų apėmė ir teritoriją, kuria turėjo teisę naudotis kitas asmuo. Kamera galėjo rodyti vaizdą realiu laiku, o užfiksavus judesį į telefono programėlę buvo siunčiamas trumpas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašai programėlėje buvo saugomi ilgą laiką. Atskaitomybės principas valdant duomenis LVAT atkreipė dėmesį ir į vadinamąjį atskaitomybės principą: pats duomenų valdytojas turi gebėti pagrįsti, kad jo vykdomas asmens duomenų tvarkymas atitinka BDAR reikalavimus. Nagrinėtu atveju VDAI atliekamo tyrimo metu nebuvo pateikta pakankamai duomenų, įrodančių, kad kito asmens duomenų tvarkymas buvo būtinas teisėtam interesui užtikrinti ir kad šis interesas buvo viršesnis už filmuojamo asmens teises. Taigi praktinis atsakymas į klausimą, kiek gali matyti jūsų kiemo kamera, priklauso ne vien nuo sklypo ribų. Svarbu, ar į stebimą teritoriją patenka kiti asmenys, kokiu tikslu jie filmuojami, ar toks stebėjimas iš tiesų būtinas ir ar to paties tikslo negalima pasiekti mažiau privatumą ribojančiomis priemonėmis. Administracinė byla Nr. eA-413-789/2026 Kontaktai žiniasklaidai: Paulius Žeimys LVAT pirmininkės padėjėjas ryšiams su žiniasklaida ir visuomene +370 609 36 497 [email protected] https://www.lvat.lt/
INFOLEX + | Civilinė teisė
Vytautas Nekrošius
VU TF prof. habil. dr.
Vytautas Nekrošius
2026-09-21
Mieli kolegos, šį sykį iš dviejų paskelbtų nutarčių cituoju abi – tad 100% cituojamumas. :) Pirmojoje nutartyje pasisakoma dėl saulės elektrinės įrengimo sutarties prigimties ir iš jos kylančių rangovo teisių ir pareigų bei užsakovo įrodinėjimo naštos, esant ginčui dėl elektrinės kokybės. Antrojoje nutartyje pasisakoma dėl eksperto išvados, kaip savarankiškos įrodinėjimo priemonės, prigimtie...
Prof. dr. Skirgailė Žalimienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorė, socialinių mokslų daktarė
2026-09-08
Profesorės profesinis kelias prasidėjo ypatingu Lietuvai laikotarpiu – atkūrus nepriklausomybę, valstybei kuriant savo institucijas ir rengiantis narystei Europos Sąjungoje. Nuo darbo Europos teisės departamente ir Lietuvos teisės derinimo su ES teise iki teisėjos mantijos – pokalbyje ji pasakoja, kaip kartu su valstybe keitėsi ir teisininko profesijos galimybės bei atsakomybės.
INFOLEX + | Baudžiamoji teisė
Remigijus Merkevičius
Advokatas, VU TF docentas dr.
Remigijus Merkevičius
2026-09-21
Mieli kolegos, apžvalgai pateikta vėl vos viena LAT nutartis. Atvirai sakant, jei ji nebūtų viena per pastarąsias dvi savaites, jos neminėčiau. „Iš bėdos“ pateikiu vieną procesinę citatą – LAT suformuluotą antikos laikus menančio principo in dubio pro reo apibrėžimą. Abejoju šios LAT itin plačiai suformuluotos definicijos tikslumu ir nesupratau, kodėl būtent šiam procesiniam aspektui LAT nut...
Podkastai
Rodyti daugiau
Powered by Microsoft Azure
Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė
VU TF prof. dr.
Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė
2026-08-24
Mieli skaitytojai, praėjusių savaičių įdomiausiomis ir didžiausią jurisprudencinę vertę turinčiomis bylomis sakyčiau yra bylos dėl religinės tapatybės, žr. eA-2611-575/2026. LVAT joje aiškiai atskyrė asmens vidinio tikėjimo nuoširdumą nuo religinės tapatybės, kurią jam gali priskirti grėsmės valstybės persekiojimo vykdytojai. Šioje byloje yra įdomi pati pateiktų įrodymų vertinimo logiką: net...
  • Vilniaus apylinkės prokuratūra surašė pareiškimus dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė nagrinėti dvi baudžiamąsias bylas dėl Lietuvos valstybės, užsienio valstybės simbolių išniekinimo ir viešosios tvarkos pažeidimo. Kaltinimai pareikšti 3 asmenims.
  • Prokuratūrai vadovaujant Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamiems ikiteisminiams tyrimams dėl įtariamo savivaldybių tarybų narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybų narių, veiklos išlaidoms apmokėti, pareikšti įtarimai Jonavos rajono savivaldybės tarybos narei Vijolei Šadauskienei, buvusiam šios savivaldybės tarybos nariui Remigijui Osauskui, Marijampolės savivaldybės tarybos nariams Jonui Grabauskui ir Dariui Kemeraičiui bei buvusiam Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos nariui Daliui Matkevičiui. Taip pat priimti sprendimai dėl Tauragės ir Skuodo rajonų savivaldybių tarybų narių veiksmų.
  • Prokuratūrai vadovaujant Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamiems ikiteisminiams tyrimams dėl įtariamo savivaldybių tarybų narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybų narių, veiklos išlaidoms apmokėti, pareikšti įtarimai Jonavos rajono savivaldybės tarybos narei Vijolei Šadauskienei, buvusiam šios savivaldybės tarybos nariui Remigijui Osauskui, Marijampolės savivaldybės tarybos nariams Jonui Grabauskui ir Dariui Kemeraičiui bei buvusiam Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos nariui Daliui Matkevičiui. Taip pat priimti sprendimai dėl Tauragės ir Skuodo rajono savivaldybės tarybos narių veiksmų.
  • 2026 m. rugsėjo 25 d. 10.00 val. Nacionalinėje teismų administracijoje (L. Sapiegos g. 15, Vilniuje) vyks Teisėjų tarybos posėdis.
  • Šių metų rugsėjo 9 d. Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer dalyvavo Jogailos universitete (Krokuva, Lenkija) surengtoje Europos politinių tyrimų konsorciumo (ECPR) generalinėje konferencijoje. ECPR konferencija – didžiausias kasmetinis politologų susibūrimas Europoje, suburiantis tūkstančius mokslininkų ir praktikų pristatyti naujausių tyrimų ir skatinantis mokslinių tyrimų įžvalgas paversti praktiniais sprendimais.
  • „LawWithoutWalls“ (LWOW) – tai unikali praktinė teisinė iniciatyva, kurios metu teisės ir verslo studentai kartu su praktikuojančiais teisininkais ir verslo profesionalais dalyvauja inovacijų kelionėje, kurios tikslas – išspręsti problemą, susijusią su teisės, verslo ir technologijų sankirta.
  • Viešojo valdymo agentūra 2026 m. spalio 7 d. 10.00 val. organizuoja metodinę konsultaciją „Valstybės tarnautojų kompetencijų vertinimas, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą“.
  • Rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Vokietijos brigada Lietuvoje: teisinio statuso ir nacionalinio saugumo architektūros sąveika“, subūrusi Lietuvos, Vokietijos ir Latvijos teisės, istorijos bei saugumo ekspertus. Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultetas kartu su Lietuvos Respublikos Seimu, Lietuvos–Vokietijos forumu ir Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuru.
PRENUMERATORIAMS
Žyminio mokesčio
Išeitinės išmokos
Notaro paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių
Advokato paslaugų
Savaitės apžvalga:
Svarbiausi teisės pokyčiai trumpai
Siunčiama pirmadieniais.
Prenumeruodami sutinkate su privatumo politika ir naudojimo sąlygomis.
  • Teisininko nuotrauka
    Doc. dr. Remigijus Jokubauskas, „LegatumLaw" advokatas
    2026-09-18
    Latvijos skrydžių bendrovė AirBaltic 2026 m. rugsėjo 14 d. pateikė pareiškimą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Pietų apygardos Niujorko valstijos teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pagal JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje (angl. Chapter 11) nustatytą procedūrą. Iš pirmo žvilgsnio toks skrydžių bendrovės sprendimas gali kelti nerimą tiek investuotojams, tiek klientams. Tačiau sprendimas pradėti restruktūrizavimo procedūras JAV teismuose neturėtų kelti panikos. Šiuo pareiškimu AirBaltic pripažino turinti finansinių sunkumų dėl kurių įprastas veiklos vykdymas yra sudėtingas ir kyla poreikis jas spręsti naudojantis įmonių restruktūrizavimo teisės priemonėmis. Vertinant pateiktą pareiškimą, kylą klausimai, kodėl bendrovė nusprendė iškelti savo restruktūrizavimo procesą JAV ir kokias teisines pasekmes šis sprendimas turės šios įmonės kreditoriams bei keleiviams visame pasaulyje. 1. Kodėl pasirinkta JAV jurisdikcija? Vienas klausimų išgirdus apie airBaltic sprendimą pradėti restruktūrizavimo procesą JAV teisme yra kodėl pasirinkta šios valstybės teismų jurisdikcija ir JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje reglamentuojama restruktūrizavimo procedūra? AirBaltic sprendimas pradėti restruktūrizavimo procesą JAV nėra netikėtas. JAV įmonių restruktūrizavimo procesą reglamentuoja 1978 m. priimtas JAV Bankroto Kodeksas, grindžiamas verslo išsaugojimo tikslu, kuris siejamas su siekiu išsaugoti finansinių sunkumų turinčią įmonę jai suteikiant laikino pobūdžio apsaugą ir sudarant galimybes jas išspręsti naudojantis restruktūrizavimo procedūra. JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje nustatyta restruktūrizavimo procedūra, skirtingai nei bankroto (likvidavimo) procesas, yra nukreipta būtent į verslo išsaugojimą, kai įmonė dėl finansinių sunkumų neturi galimybių tinkamai įvykdyti finansinių įsipareigojimų (grąžinti skolas). Šios procedūros metu siekiama išsaugoti įmonės veiklą, sustabdant išieškojimą iš įmonės turto, suteikiant galimybę jai derėtis su kreditoriais dėl restruktūrizavimo plano ir vėliau jį įgyvendinti, taip sudarant sąlygas įmonei toliau tęsti veiklą su kreditorių pagalba. Tarptautinėje praktikoje JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje numatyta procedūra yra itin dažnai naudojama, kai siekiama operatyviai spręsti įmonių mokumo problemas, nes ji įprastai suteikia automatinę įmonės turto apsaugą, reiškiančią, kad nuo pareiškimo dėl bylos iškėlimo pateikimo teisme dienos įmonės kreditoriai netenka teisės išieškoti skolų iš įmonės turto ir taip neigiamai paveikti jos vykdomą veiklą. Tai yra itin palanki verslo išsaugojimui skirta procedūra, nes vien pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos pateikimas teismui suteikia laikiną apsaugą nuo skolų išieškojimo, sudaroma įmonės turto masė, iš kurios bus tenkinami kreditorių reikalavimai ir sukuriamos sąlygos jos veiklos tęsimui viso restruktūrizavimo proceso metu. Įprastai šia procedūra naudojasi įmonės, turinčios laikino pobūdžio finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti įmonės kreditoriams suteikiant pagalbą, pavyzdžiui, sumažinant savo finansinius reikalavimus, atidedant jų mokėjimą ir pan. Taip įmonės veikla išsaugoma, o jos kreditorių reikalavimai tenkinami pagal su įmone suderintą restruktūrizavimo planą. Nors AirBaltic yra Latvijoje registruota ir įsteigta skrydžių bendrovė tai nėra kliūtis iškelti jos restruktūrizavimo bylą JAV teisme. JAV Bankroto Kodeksas suteikia teisę pradėti restruktūrizavimo procesą esant ekonominiams ar turto ryšiams su JAV teritorija. Remiantis JAV Bankroto Kodekso 109 straipsniu, skolininku pagal šį kodeksą laikomas bet kuris asmuo, kuris gyvena, turi verslo vietą ar turto JAV. Tai reiškia, kad šiuo atveju airBaltic restruktūrizavimo bylos iškėlimui JAV pakaktų, kad Air Baltic turėtų turto ar vykdytų bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą JAV teritorijoje. AirBaltic nėra pirmoji Europos Sąjungos valstybėje narėje registruota skrydžių bendrovė, kuri savo finansinius sunkumus siekia spręsti JAV teisme. Prieš keletą metų JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje nustatytą restruktūrizavimo procedūrą pradėjo ir sėkmingai įgyvendino skrydžių bendrovė SAS, kurios restruktūrizavimas taip pat leido išsaugoti įmonės veiklą. Todėl Air Baltic sprendimas neturėtų būti vertinamas kaip išskirtinis. Galima nuspėti, kad airBaltic sprendimas pradėti restruktūrizavimo procesą JAV yra nulemtas JAV Bankroto Kodekso suteikiamos apsaugos verslui ir galimybių tęsti veiklą bei gana palankios teismų jurisdikcijos galimybės tokio tarptautinio restruktūrizavimo proceso atveju. Toks sprendimas turi aiškų teisinį pagrindą ir laikytinas siekiu išsaugoti įmonės veiklos vykdymą. 2. Kokios teisinės pasekmės kiltų AirBaltic iškėlus restruktūrizavimo bylą? Jei AirBaltic pareiškimas bus tenkintas, jai turėtų būti iškelta restruktūrizavimo byla. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas AirBaltic JAV teisme reikštų, kad įmonė toliau vykdys veiklą, tačiau ji turės būti pertvarkoma, galimi jos vykdomos veiklos ir teikiamų skrydžių paslaugų pokyčiai. AirBaltic restruktūrizavimo bylos iškėlimas jos investuotojams reikštų, kad bendrovė toliau turėtų būti laikoma įmone, galinčia vykdyti ilgalaikius įsipareigojimus. JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje nustatyta jos turto apsauga, derybų su kreditoriais dėl restruktūrizavimo plano palengvinimas, turėtų sudaryti palankesnes sąlygas oro bendrovei toliau tęsti veiklą bent artimiausiu laikotarpiu. Tačiau realu, kad dėl taikomų restruktūrizavimo priemonių jos prisiimtų įsipareigojimų vykdymas restruktūrizavimo planu gali būti keičiamas. Taip pat reikšminga laikytina ir tai, kad JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje nustatyta restruktūrizavimo procedūra yra vieša. Viešumas, įmonės finansinių duomenų bei verslo strategijos atskleidimas suteikia daugiau skaidrumo ir nuspėjamumo, kuris turėtų palaikyti investuotojų pasitikėjimą. Pasitikėjimą turėtų skatinti ir sprendimas inicijuoti restruktūrizavimo procesą JAV, nes tokia procedūra ne kartą taikyta siekiant išsaugoti tarptautinę veiklą vykdantį verslą. Tarptautiniame versle šios procedūros taikymas sprendžiant nemokumo iššūkius nėra retas reiškinys. AirBaltic keleiviams restruktūrizavimo bylos iškėlimas gali sukelti tam tikras pasekmes. Nors pradėjus restruktūrizavimo procedūrą oro bendrovė toliau tęstų veiklą, tikėtina, kad galimi jos vykdomų paslaugų teikimo (skrydžių) pokyčiai. Konkrečiai teikiamų paslaugų pokyčiai turėtų būti nustatyti restruktūrizavimo plane, kurį turėtų patvirtinti oro bendrovės restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas. Tačiau savaime restruktūrizavimo bylos iškėlimas nereiškia, kad oro bendrovės teikiamos paslaugos turėtų būti stabdomos ar keičiamos jų teikimo sąlygas. Jei AirBaltic keleivių teisės, susijusios su skrydžių paslaugomis būtų pažeistos, pavyzdžiui, atšaukiamas skrydis ar vėluojama išskristi, jos toliau galėtų būti ginamos naudojantis Europos Sąjungos teisėje nustatytais keleivių teisių gynybos būdais. Tokiu atveju turėtų būti taikomas Europos Sąjungos reglamentas, nustatantis kompensacijos taisykles dėl atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju Nr. 261/2004. Todėl bendrovės klientai turėtų toliau teisę reikalauti kompensacijos bei naudotis kitais jų teisių gynybos būdais jei jų kaip keleivių teisės būtų pažeistos. Apibendrinimas AirBaltic pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą pateikimas JAV teisme reiškia, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau jos vykdoma veikla neturėtų nutrūkti. Pasirinkimas iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą JAV teisme nėra netikėtas ir laikytinas trumpalaikiu siekiu užsitikrinti automatinę turto apsaugą bei sustabdyti skolų išieškojimą, taip pat ilgalaikiu siekiu toliau tęsti veiklą ir vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Tolesnė AirBaltic veikla priklausys nuo to, ar restruktūrizavimo byla bus iškelta ir kokias jos veiklos bei įsipareigojimų investuotojams ir kreditoriams, klientams vykdymo sąlygas nustatys restruktūrizavimo planas.
Infolex.atitiktis
Naujausios konsultacijos