Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė liepos 16–17 d. dalyvavo neformalioje Europos Sąjungos teisingumo ministrų taryboje Dubline. Pagrindinės susitikimo temos – vaiko teisių užtikrinimas ir elektroninių ryšių duomenų saugojimo teisinio reguliavimo ateitis ES. „Kiekvienas vaikas turi teisę būti išgirstas, o valstybės pareiga – užtikrinti, kad ši teisė būtų realiai įgyvendinama. Priimdami sprendimus, turime ne tik girdėti vaikų balsą, bet ir sudaryti sąlygas, kad jis turėtų realią reikšmę. Tai yra vienas svarbiausių vaiko interesų apsaugos principų“, – sako teisingumo ministrė Rita Tamašunienė. Taryboje diskusijos grindžiamos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Europos Sąjungos vaiko teisių strategija ir kitais tarptautiniais dokumentais, kurie pabrėžia, kad kiekvienas vaikas turi teisę būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais, o jo nuomonei turi būti skiriamas deramas dėmesys. Lietuvos nacionalinis teisinis reguliavimas šioje srityje jau atitinka tarptautinius standartus. Vaiko teisė būti išklausytam įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse, taip pat užtikrinama mediacijos procesuose bei įgyvendinant Europos Sąjungos teisę. „Lietuvoje turime tvirtą teisinį pagrindą vaiko teisėms apsaugoti. Toliau didžiausią dėmesį turime skirti tam, kad šios teisės veiktų kasdienėje praktikoje – tam reikia kompetentingų specialistų, vaikui palankios aplinkos ir glaudaus institucijų bendradarbiavimo. Tik taip galime užtikrinti, kad kiekvienas vaikas būtų ne tik išklausytas, bet ir iš tiesų išgirstas“, – pažymėjo ministrė. Neformalioje taryboje ministrai taip pat aptarė elektroninių ryšių duomenų saugojimo teisinio reguliavimo ateitį Europos Sąjungoje. Sprendimai šioje srityje turi būti grindžiami aiškiu poveikio vertinimu, skaidria komunikacija ir faktais. Taip pat buvo akcentuojama būtinybė visuomenei paaiškinti, kodėl teisėsaugai svarbu laiku gauti nusikalstamų veikų tyrimams reikalingus duomenis, kartu užtikrinant aukštą privatumo ir asmens duomenų apsaugos lygį. „Europai reikia aiškaus ir vieningo teisinio reguliavimo, kuris padėtų veiksmingiau kovoti su sunkiais nusikaltimais, kartu išsaugant pamatines žmogaus teises. Tik subalansuotas sprendimas, paremtas dialogu su valstybėmis narėmis, teisėsauga ir paslaugų teikėjais, gali užtikrinti tiek visuomenės saugumą, tiek pasitikėjimą teisine sistema“, – teigia R. Tamašunienė. Lietuva nuosekliai remia bendro Europos Sąjungos teisėkūros instrumento sukūrimą, kuris užtikrintų didesnį teisinį aiškumą, nuoseklumą ir veiksmingesnį tarpvalstybinį teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą. Kartu pabrėžiama, kad naujas reguliavimas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp veiksmingo sunkių nusikaltimų tyrimo ir aukšto pagrindinių teisių, ypač teisės į privatumą bei asmens duomenų apsaugą, užtikrinimo lygio. Lietuvos pozicija – Europos Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatytos bendros minimalios duomenų saugojimo, prieigos ir saugumo taisyklės, kartu paliekant valstybėms narėms pakankamą lankstumą atsižvelgti į nacionalinių teisinių sistemų ypatumus.

Šiame interviu kalbamės su Regionų administracinio teismo Teisės grupės patarėja Simona Bareikyte apie teisėjo padėjėjo profesiją, administracinio proceso ypatumus, inovacijas teismuose ir dirbtinio intelekto galimybes. Taip pat aptariame bendruomeniškumo svarbą, profesinius iššūkius bei tai, kas padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp atsakingo darbo ir asmeninio gyvenimo.