Dirbtinio intelekto (DI) pagalba parengtos ataskaitos ir prezentacijos, sutartys ir teisiniai dokumentai jau tapo organizacijų bei daugelio specialistų kasdienybe. Tačiau asmenims ir įmonėms vis labiau remiantis DI, didėja ne tik efektyvumas, bet ir su nekokybišku DI turiniu darbe (angl. AI workslop) bei didžiųjų kalbos modelių haliucinacijomis susijusios rizikos. Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Irma Kunickė pažymi, kad tinkamai neįvertinus šių rizikų, DI klaidos gali brangiai kainuoti. Mėgėjiško teisės praktikavimo kaina I. Kunickės teigimu, apie DI haliucinacijų – klaidingos, tačiau įtikinamai didžiųjų kalbos modelių pateikiamos informacijos – problemą vis daugiau kalbama teisės srityje. Pavyzdžiui, Anglijos ir Velso teisininkų reguliavimo institucija (Solicitors Regulation Authority) per paskutinius metus gavo 42 pranešimus dėl netinkamo DI panaudojimo teisinėje praktikoje. Šie atvejai yra susiję su netiksliu teisinių nuostatų citavimu, išgalvotais teisiniais precedentais, o taip pat konfidencialios klientų informacijos atskleidimu. „Lietuvoje taip pat daugėja atvejų, kai remiamasi DI parengtais teisiniais dokumentais, kuriuose pasitaiko klaidinančių ar nepagrįstų teiginių, neteisingų formuluočių, nelogiškų ar nusistovėjusiai praktikai prieštaraujančių argumentų. Tokie dokumentai pasiekia ir teismus. Tai daugiausiai yra susiję su DI atvertomis galimybėmis mėgėjiškam teisės praktikavimui. Šis reiškinys, kai neprofesionalai DI pagalba patys rengia teisines pretenzijas, sutartis, kliaunasi DI teisiniais patarimais, anglų kalboje įvardijamas terminu vibe lawyering ir yra vis labiau paplitęs“, – sako I. Kunickė. Anot teisininkės, aklas kliovimasis DI teisėje gali pridaryti nemažai problemų – ne tik tai, kad prastai parengtus dokumentus gali tekti ruošti iš naujo, bet dar svarbiau – nekokybiškai parengtos sutartys tinkamai neapsaugo įmonės ar asmens interesų ir gali būti pripažintos negaliojančiomis. DI haliucinacijos gali pakišti koją ir teismuose bei bloginti šansus juose apginti savo poziciją. Visa tai verslui virsta dideliais kaštais. „Neprofesionalui DI parengta sutartis ar surašytas teisinis argumentas gali skambėti labai nuosekliai ir įtikinamai, tačiau patyrę teisininkai greitai pastebi spragas ir gali nesunkiai sugriauti mėgėjiško ieškinio ar gynybinės pozicijos logiką. Savo praktikoje jau esame turėję atvejų, kai klientai kreipiasi su „ChatGPT“ paruoštais namų darbais, tikėdami savo pozicijos nepajudinamumu, tačiau pasigilinus paaiškėja, kad argumentai laikosi ant DI haliucinacijų, todėl reikia ieškoti naujų kelių“, – pasakoja I. Kunickė. Daugelio įmonių problema Tačiau DI haliucinacijų problema yra gerokai platesnė nei tik mėgėjiškas teisės praktikavimas. Kadangi DI šiandien yra naudojamas daugelyje verslo funkcijų, didžiųjų kalbos modelių trūkumai ir neatsakingas DI įrankių naudojimas gali padaryti didelės materialinės ir reputacinės žalos. „Su DI haliucinacijomis susijusių kontraversijų nepavyko išvengti nei vienai „didžiojo ketvertuko“ verslo konsultacijų bendrovei – visoms teko atšaukti ataskaitas, kuriose aptiktos nuorodos į neegzistuojančius šaltinius, pramanyti ar prieštaringi teiginiai, neaiškios kilmės duomenys. Tačiau tai matyt tėra ledkalnio viršūnė – šiandien daugelyje organizacijų greičiausiai cirkuliuoja vidinės analizės ir ataskaitos, „suterštos“ DI haliucinacijomis“, – teigia I. Kunickė. „Sorainen“ teisininkės teigimu, laiku nepastebėjus DI suklupimų, jie gali lemti priimtus prastus sprendimus, finansinius nuostolius, sugadintą reputaciją. Net ir nekokybišką DI medžiagą galiausiai identifikavus, gali būti prarasta daug brangaus laiko ataskaitas ar analizes rengiant iš naujo, taisant jau padarytas klaidas. Netinkama dokumentacija ir vidiniais įmonės kanalais sklindanti rimtų spragų turinti informacija gali paveikti daugelį organizacijos procesų ir komplikuoti aukščiausio lygio sprendimų priėmimą. ES DI aktas – vis aktualesnis Šios rizikos bent iš dalies paliečiamos 2024 m. rugpjūtį įsigaliojusiame ES DI akte. Pavyzdžiui, 4-asis jo straipsnis įpareigoja DI sistemas tiekiančias ir diegiančias organizacijas, kiek tai įmanoma, užtikrinti pakankamą tų sistemų naudotojų DI raštingumo lygį. 15-asis straipsnis numato, kad aukštam rizikos lygiui priskiriamose DI sistemose privalo būti pasiekta tinkama tikslumo, atsparumo ir kibernetinio saugumo kartelė. 14-ajame straipsnyje yra išdėstytos nuostatos, susijusios su DI sistemos taikoma žmogaus priežiūra (angl. human oversight). „Pavyzdžiui, numatoma, kad aukštam rizikos lygiui priskiriamos DI sistemos turi būti diegiamos taip, kad jas prižiūrintys žmonės aiškiai žinotų sistemos galimybes ir jų ribas. Tokių DI įrankių naudotojai ir priežiūrą vykdantys asmenys taip pat privalo suvokti apie žmogišką polinkį pernelyg pasikliauti DI rezultatais pateikiant informaciją sprendimų priėmėjams (angl. automation bias). Tiesa, šis reikalavimas galioja tik aukštos rizikos DI sistemoms, kurias taip pat apibrėžia ES DI aktas“, – pažymi I. Kunickė. Anot teisininkės, nors įprasti DI pokalbių robotai nepatenka po aukštos rizikos DI sistemų apibrėžimu, tačiau šiandien organizacijose vis plačiau taikomi sprendimai, kurie gali būti priskiriami būtent šiai aukštos rizikos DI sistemų kategorijai. Pavyzdžiui, automatinio kandidatų vertinimo ir atrankos į darbo vietą sistema jau priskiriama aukštos rizikos DI taikymui. Toks apibrėžimas galioja ir automatizuotam vizų ar prieglobsčio prašymo aplikacijų nagrinėjimui, taip pat DI sprendimams, kurie naudojami teismų išaiškinimams parengti, įrodymų patikimumui vertinti. Svarbu nepamiršti duomenų apsaugos I. Kunickės teigimu, išskirtinį dėmesį DI naudojančios organizacijos turėtų skirti ir konfidencialios informacijos bei asmens duomenų apsaugai. Žiniasklaidoje yra nuskambėjęs ne vienas neteisėto duomenų atskleidimo ar nutekinimo dėl DI naudojimo atvejis. Su šia problema susidūrė ir tokios pasaulinės korporacijos kaip „Amazon“, „Microsoft“ ar kitos. Didžiąją dalį atvejų nulėmė neapdairūs darbuotojų, pasamdytų tyrėjų ar kitų įmonių atstovų veiksmai, naudojantis technologinėmis galimybėmis. „Naudojant DI sprendimus svarbu nepamiršti ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatų ir konfidencialių įmonės duomenų apsaugos taisyklių. Į viešai prieinamas DI sistemas neturėtų būti vedami asmens duomenys ar konfidenciali įmonės informacija, nes ji gali patekti į viešumą. Dėl to organizacijoms verta apsibrėžti aiškias DI naudojimo taisykles, kurios užkirstų kelią neteisėtam duomenų atskleidimui“, – pataria I. Kunickė. Anot „Sorainen“ teisininkės, DI keičia darbo principus daugelyje sričių ir neabejotinai bus naudojamas vis plačiau. Tačiau investuojant į produktyvumo didinimą organizacijoms svarbu nepamiršti kylančių naujų rizikų, kurias svarbu tinkamai suvaldyti. Tam organizacijoms reikia įtvirtinti gerąsias DI naudojimo praktikas ir kiekvieno DI įrankių naudotojo atsakomybę už galutinį rezultatą, tuo pačiu nepamirštant ES DI akto ir BDAR reikalavimų.