PRENUMERATORIAMS
Vladimiro Ivanovo nuotrauka
2026-09-15
Latvijos skrydžių bendrovė AirBaltic 2026 m. rugsėjo 14 d. pateikė pareiškimą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Pietų apygardos Niujorko valstijos teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pagal JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje (angl. Chapter 11) nustatytą procedūrą. Iš pirmo žvilgsnio toks skrydžių bendrovės sprendimas gali kelti nerimą tiek investuotojams, tiek klientams. Tačiau sprendimas pradėti restruktūrizavimo procedūras JAV teismuose neturėtų kelti panikos. Šiuo pareiškimu AirBaltic pripažino turinti finansinių sunkumų dėl kurių įprastas veiklos vykdymas yra sudėtingas ir kyla poreikis jas spręsti naudojantis įmonių restruktūrizavimo teisės priemonėmis. Vertinant pateiktą pareiškimą, kylą klausimai, kodėl bendrovė nusprendė iškelti savo restruktūrizavimo procesą JAV ir kokias teisines pasekmes šis sprendimas turės šios įmonės kreditoriams bei keleiviams visame pasaulyje. 1. Kodėl pasirinkta JAV jurisdikcija? Vienas klausimų išgirdus apie airBaltic sprendimą pradėti restruktūrizavimo procesą JAV teisme yra kodėl pasirinkta šios valstybės teismų jurisdikcija ir JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje reglamentuojama restruktūrizavimo procedūra? AirBaltic sprendimas pradėti restruktūrizavimo procesą JAV nėra netikėtas. JAV įmonių restruktūrizavimo procesą reglamentuoja 1978 m. priimtas JAV Bankroto Kodeksas, grindžiamas verslo išsaugojimo tikslu, kuris siejamas su siekiu išsaugoti finansinių sunkumų turinčią įmonę jai suteikiant laikino pobūdžio apsaugą ir sudarant galimybes jas išspręsti naudojantis restruktūrizavimo procedūra. JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje nustatyta restruktūrizavimo procedūra, skirtingai nei bankroto (likvidavimo) procesas, yra nukreipta būtent į verslo išsaugojimą, kai įmonė dėl finansinių sunkumų neturi galimybių tinkamai įvykdyti finansinių įsipareigojimų (grąžinti skolas). Šios procedūros metu siekiama išsaugoti įmonės veiklą, sustabdant išieškojimą iš įmonės turto, suteikiant galimybę jai derėtis su kreditoriais dėl restruktūrizavimo plano ir vėliau jį įgyvendinti, taip sudarant sąlygas įmonei toliau tęsti veiklą su kreditorių pagalba. Tarptautinėje praktikoje JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje numatyta procedūra yra itin dažnai naudojama, kai siekiama operatyviai spręsti įmonių mokumo problemas, nes ji įprastai suteikia automatinę įmonės turto apsaugą, reiškiančią, kad nuo pareiškimo dėl bylos iškėlimo pateikimo teisme dienos įmonės kreditoriai netenka teisės išieškoti skolų iš įmonės turto ir taip neigiamai paveikti jos vykdomą veiklą. Tai yra itin palanki verslo išsaugojimui skirta procedūra, nes vien pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos pateikimas teismui suteikia laikiną apsaugą nuo skolų išieškojimo, sudaroma įmonės turto masė, iš kurios bus tenkinami kreditorių reikalavimai ir sukuriamos sąlygos jos veiklos tęsimui viso restruktūrizavimo proceso metu. Įprastai šia procedūra naudojasi įmonės, turinčios laikino pobūdžio finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti įmonės kreditoriams suteikiant pagalbą, pavyzdžiui, sumažinant savo finansinius reikalavimus, atidedant jų mokėjimą ir pan. Taip įmonės veikla išsaugoma, o jos kreditorių reikalavimai tenkinami pagal su įmone suderintą restruktūrizavimo planą. Nors AirBaltic yra Latvijoje registruota ir įsteigta skrydžių bendrovė tai nėra kliūtis iškelti jos restruktūrizavimo bylą JAV teisme. JAV Bankroto Kodeksas suteikia teisę pradėti restruktūrizavimo procesą esant ekonominiams ar turto ryšiams su JAV teritorija. Remiantis JAV Bankroto Kodekso 109 straipsniu, skolininku pagal šį kodeksą laikomas bet kuris asmuo, kuris gyvena, turi verslo vietą ar turto JAV. Tai reiškia, kad šiuo atveju airBaltic restruktūrizavimo bylos iškėlimui JAV pakaktų, kad Air Baltic turėtų turto ar vykdytų bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą JAV teritorijoje. AirBaltic nėra pirmoji Europos Sąjungos valstybėje narėje registruota skrydžių bendrovė, kuri savo finansinius sunkumus siekia spręsti JAV teisme. Prieš keletą metų JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje nustatytą restruktūrizavimo procedūrą pradėjo ir sėkmingai įgyvendino skrydžių bendrovė SAS, kurios restruktūrizavimas taip pat leido išsaugoti įmonės veiklą. Todėl Air Baltic sprendimas neturėtų būti vertinamas kaip išskirtinis. Galima nuspėti, kad airBaltic sprendimas pradėti restruktūrizavimo procesą JAV yra nulemtas JAV Bankroto Kodekso suteikiamos apsaugos verslui ir galimybių tęsti veiklą bei gana palankios teismų jurisdikcijos galimybės tokio tarptautinio restruktūrizavimo proceso atveju. Toks sprendimas turi aiškų teisinį pagrindą ir laikytinas siekiu išsaugoti įmonės veiklos vykdymą. 2. Kokios teisinės pasekmės kiltų AirBaltic iškėlus restruktūrizavimo bylą? Jei AirBaltic pareiškimas bus tenkintas, jai turėtų būti iškelta restruktūrizavimo byla. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas AirBaltic JAV teisme reikštų, kad įmonė toliau vykdys veiklą, tačiau ji turės būti pertvarkoma, galimi jos vykdomos veiklos ir teikiamų skrydžių paslaugų pokyčiai. AirBaltic restruktūrizavimo bylos iškėlimas jos investuotojams reikštų, kad bendrovė toliau turėtų būti laikoma įmone, galinčia vykdyti ilgalaikius įsipareigojimus. JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje nustatyta jos turto apsauga, derybų su kreditoriais dėl restruktūrizavimo plano palengvinimas, turėtų sudaryti palankesnes sąlygas oro bendrovei toliau tęsti veiklą bent artimiausiu laikotarpiu. Tačiau realu, kad dėl taikomų restruktūrizavimo priemonių jos prisiimtų įsipareigojimų vykdymas restruktūrizavimo planu gali būti keičiamas. Taip pat reikšminga laikytina ir tai, kad JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje nustatyta restruktūrizavimo procedūra yra vieša. Viešumas, įmonės finansinių duomenų bei verslo strategijos atskleidimas suteikia daugiau skaidrumo ir nuspėjamumo, kuris turėtų palaikyti investuotojų pasitikėjimą. Pasitikėjimą turėtų skatinti ir sprendimas inicijuoti restruktūrizavimo procesą JAV, nes tokia procedūra ne kartą taikyta siekiant išsaugoti tarptautinę veiklą vykdantį verslą. Tarptautiniame versle šios procedūros taikymas sprendžiant nemokumo iššūkius nėra retas reiškinys. AirBaltic keleiviams restruktūrizavimo bylos iškėlimas gali sukelti tam tikras pasekmes. Nors pradėjus restruktūrizavimo procedūrą oro bendrovė toliau tęstų veiklą, tikėtina, kad galimi jos vykdomų paslaugų teikimo (skrydžių) pokyčiai. Konkrečiai teikiamų paslaugų pokyčiai turėtų būti nustatyti restruktūrizavimo plane, kurį turėtų patvirtinti oro bendrovės restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas. Tačiau savaime restruktūrizavimo bylos iškėlimas nereiškia, kad oro bendrovės teikiamos paslaugos turėtų būti stabdomos ar keičiamos jų teikimo sąlygas. Jei AirBaltic keleivių teisės, susijusios su skrydžių paslaugomis būtų pažeistos, pavyzdžiui, atšaukiamas skrydis ar vėluojama išskristi, jos toliau galėtų būti ginamos naudojantis Europos Sąjungos teisėje nustatytais keleivių teisių gynybos būdais. Tokiu atveju turėtų būti taikomas Europos Sąjungos reglamentas, nustatantis kompensacijos taisykles dėl atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju Nr. 261/2004. Todėl bendrovės klientai turėtų toliau teisę reikalauti kompensacijos bei naudotis kitais jų teisių gynybos būdais jei jų kaip keleivių teisės būtų pažeistos. Apibendrinimas AirBaltic pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą pateikimas JAV teisme reiškia, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau jos vykdoma veikla neturėtų nutrūkti. Pasirinkimas iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą JAV teisme nėra netikėtas ir laikytinas trumpalaikiu siekiu užsitikrinti automatinę turto apsaugą bei sustabdyti skolų išieškojimą, taip pat ilgalaikiu siekiu toliau tęsti veiklą ir vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Tolesnė AirBaltic veikla priklausys nuo to, ar restruktūrizavimo byla bus iškelta ir kokias jos veiklos bei įsipareigojimų investuotojams ir kreditoriams, klientams vykdymo sąlygas nustatys restruktūrizavimo planas.
INFOLEX + | Civilinė teisė
Vytautas Nekrošius
VU TF prof. habil. dr.
Vytautas Nekrošius
2026-09-07
Mieli kolegos, praeitos savaitės LAT veiklos rezultatas – trys nutartys, iš kurių cituoju dvi. Pirmoji nutartis išplėstinės teisėjų kolegijos. Joje pasisakoma dėl taikos sutarties ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių santykio bei dėl teisės susitarti dėl vaiko priežiūros. Teismas taip pat pasisakė dėl tokio susitarimo nevykdymo pasekmių. Nutartyje ypatingai akcentuojama, kad susit...
Prof. dr. Skirgailė Žalimienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorė, socialinių mokslų daktarė
2026-09-08
Profesorės profesinis kelias prasidėjo ypatingu Lietuvai laikotarpiu – atkūrus nepriklausomybę, valstybei kuriant savo institucijas ir rengiantis narystei Europos Sąjungoje. Nuo darbo Europos teisės departamente ir Lietuvos teisės derinimo su ES teise iki teisėjos mantijos – pokalbyje ji pasakoja, kaip kartu su valstybe keitėsi ir teisininko profesijos galimybės bei atsakomybės.
INFOLEX + | Baudžiamoji teisė
Remigijus Merkevičius
Advokatas, VU TF docentas dr.
Remigijus Merkevičius
2026-09-07
Mieli kolegos, rudens sezoną pradedame dviem LAT nutartimis. Abejose jose LAT argumentacija grindžiama LAT jurisprudencijoje jau suformuluotomis teisinėmis taisyklėmis, o teisinės analizės gylis nėra toks, kuris leistų galvoti apie reikšmingesnį LAT jurisprudencijos proveržį. Tad šią savaitę turime galimybę prisiminti LAT jurisprudenciją. Vis dėlto, manau, jog į porą teisinių aspektų yra pra...
Podkastai
Rodyti daugiau
Powered by Microsoft Azure
Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė
VU TF prof. dr.
Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė
2026-08-24
Mieli skaitytojai, praėjusių savaičių įdomiausiomis ir didžiausią jurisprudencinę vertę turinčiomis bylomis sakyčiau yra bylos dėl religinės tapatybės, žr. eA-2611-575/2026. LVAT joje aiškiai atskyrė asmens vidinio tikėjimo nuoširdumą nuo religinės tapatybės, kurią jam gali priskirti grėsmės valstybės persekiojimo vykdytojai. Šioje byloje yra įdomi pati pateiktų įrodymų vertinimo logiką: net...
  • Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų ir jų gynėjų skundus, juos atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas šio teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu ir jam skirta galutinė 19,4 tūkst. eurų bauda.
  • Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose Jurbarke baudžiamuoju įsakymu nuteistas J. G. viešųjų darbų bausme už vengimą išlaikyti savo keturis nepilnamečius vaikus.
  • Du vyrai įtariami nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu. Skaičiuojama, kad nusikalstamu būdu gautų lėšų suma gali siekti daugiau nei 21 mln. eurų, už kurias galėjo būti įsigyti prabangūs būstai prestižinėse Vilniaus vietose, bei automobiliai „Rolls Royse“, „Lamborghini“, „Mercedes–Benz Maybach“ ir kt.
  • Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs norminę administracinę bylą, pripažino, kad Druskininkų savivaldybės taryba negalėjo nustatyti, jog savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka turi būti sumokėta iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos. Teismas konstatavo, kad toks reikalavimas prieštarauja Statybos įstatyme nustatytam teisiniam reguliavimui, pagal kurį įmoka turi būti sumokėta iki pranešimo apie statybos darbų pradžią pateikimo.
  • Rugsėjo 12 dieną Mykolo Romerio universitete (MRU) vyko naujų studijų metų pradžios renginys švietimo srities magistrantūros studijų magistrantams ir plenarinė diskusija „Švietimo politika tarp reformų atminties ir atsparios visuomenės kūrimo“, subūrusi ne tik akademinę bendruomenę, studentus, alumnus, socialinius partnerius, tačiau ir skirtingais laikotarpiais Lietuvos švietimo politiką formavusius ministrus.
  • Rugsėjo 16 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vyko išvažiuojamasis Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdis. MRU Senato Mokslo ir doktorantūros komisijos iniciatyva surengtame susitikime politikos formuotojai ir akademinė bendruomenė diskutavo tema „Tarp vertės ir vertinimo: kokių socialinių ir humanitarinių mokslų reikia valstybei?“. Daugiausia dėmesio skirta socialinių ir humanitarinių mokslų vertei valstybei ir jų vertinimo kriterijams.
  • 2026 m. rugsėjo 28 d. – spalio 2 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vyks antroji Mokslo ir inovacijų savaitė, šiemet kviečianti pažvelgti į tai, kokį poveikį Universitete atliekami moksliniai tyrimai daro visuomenei ir kaip jie prisideda prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Penkių dienų programos pagrindinė tema – „MRU mokslinių tyrimų poveikis darnaus vystymosi tikslams“ (angl. MRU Research Contribution to the Sustainable Development Goals).
  • Nacionalinį saugumą dažniausiai esame linkę matuoti kariuomenės pasirengimu, gynybos biudžetu, sienų apsauga ir technologiniais pajėgumais.
PRENUMERATORIAMS
Žyminio mokesčio
Išeitinės išmokos
Notaro paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių
Advokato paslaugų
Savaitės apžvalga:
Svarbiausi teisės pokyčiai trumpai
Siunčiama pirmadieniais.
Prenumeruodami sutinkate su privatumo politika ir naudojimo sąlygomis.
  • Teisininko nuotrauka
    Andra Lapė, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo advokatė
    2026-09-11
    Beveik 52 tūkstančiai Lietuvos gyventojų valstybei jau yra oficialiai pasakę: po mano mirties mano organai gali būti panaudoti transplantacijai. Nesutikimą donorystei šiuo metu yra užregistravę kiek daugiau nei 5 tūkst. asmenų. Šie skaičiai rodo, kad žmonės realiai naudojasi valstybės suteikta galimybe iš anksto apsispręsti. Tačiau lieka svarbus klausimas – kokią teisinę galią toks sprendimas iš tikrųjų turi po žmogaus mirties? Šis klausimas atskleidžia gana paradoksalią situaciją. Jei žmogus oficialiai pareiškia donorystei „ne“, po jo mirties artimieji tokio sprendimo pakeisti negali. Tačiau jeigu žmogus buvo pasakęs „taip“, jo valia nebūtinai bus įgyvendinta, nes galutinį sprendimą dėl organų ir audinių dovanojimo priima artimieji. Išties paradoksali situacija – žmogaus „ne“ teisiškai atrodo stipresnis už „taip“. Šalyje galiojantis reguliavimas tokios asimetrijos aiškiai nepaaiškina. Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymas suteikia veiksniam asmeniui teisę pareikšti tiek sutikimą, tiek nesutikimą, abu sprendimai yra registruojami valstybės registre. Artimųjų sutikimą įstatymas tiesiogiai numato tada, kai miręs asmuo dar būdamas gyvas neišreiškė nei sutikimo, nei nesutikimo. Tokiu atveju sprendimo teisė nustatyta seka tenka sutuoktiniui, pilnamečiams vaikams, tėvams, broliams ir seserims. Tokią pačią logiką iš esmės atspindi ir poįstatyminis reguliavimas. Mirusiojo artimųjų sutikimas reikalingas, jei asmuo būdamas gyvas savo valios oficialiai nepareiškė. Todėl sistemiškai skaitant teisės aktus nėra lengva rasti aiškią normą, kuri suteiktų artimiesiems savarankišką teisę nuneigti galiojantį, neatšauktą mirusiojo sutikimą donorystei. Beje, įstatyme nėra ir vienareikšmiškai pasakyta, kad užregistruotas ir neatšauktas žmogaus sutikimas yra pakankamas teisinis donorystės pagrindas ir kad papildomo šeimos sutikimo tokiu atveju nereikia. Būtent ši spraga leidžia atsirasti skirtumui tarp teisės aktų konstrukcijos ir praktikoje visuomenei pateikiamo modelio. Žmogui sakoma, kad jis gali apsispręsti ir savo valią oficialiai įregistruoti, tačiau kartu paliekama galimybė paskutinį žodį, bus paaukoti organai ar ne, tarti artimiesiems. Žinoma, kad artimieji neturėtų būti automatiškai pašalinti iš donorystės proceso – tarkime, žmogus galėjo persigalvoti ir šeima gali turėti svarbios informacijos, kad po sutikimo registravimo jo valia pasikeitė, nors registro duomenys nebuvo atnaujinti. Bet teisiškai svarbu atskirti du dalykus – teisę nuspręsti ir teisę pateikti informaciją apie tikrąją, paskutinę mirusiojo valią. Kai žmogus neapsisprendė, tuomet artimieji pagrįstai gali priimti sprendimą už jį. Tačiau kai sutikimas jau užregistruotas, jų vaidmuo galėtų būti kitoks – pateikti patikimų duomenų apie vėlesnį žmogaus apsisprendimo pasikeitimą, o ne spręsti, ar jie patys donorystei pritaria. Klausimo aktualumą parodo ir artimųjų sprendimų statistika – pernai, Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, net 28,9 proc. donorų artimųjų nepritarė organų donorystei. Šių skaičių negalima tapatinti su atvejais, kai artimieji paneigė jau registruotą žmogaus sutikimą, tačiau jie aiškiai parodo, kokią didelę reikšmę šeimos pozicija turi visame donorystės procese. Todėl yra svarbu, kad jos teisinės ribos būtų apibrėžtos aiškiau. Organų donorystė neišvengiamai paliečia kelis itin jautrius interesus – mirusiojo valią, artimųjų išgyvenimus ir transplantacijos laukiančių pacientų viltį. Būtent todėl šioje srityje neturėtų likti neaiškumo, kas ir kokiomis aplinkybėmis priima galutinį sprendimą. Artimųjų vaidmuo donorystės procese yra svarbus, tačiau lygiai taip pat svarbus valstybės įsipareigojimas gerbti žmogaus sąmoningai ir oficialiai išreikštą valią. Beveik 52 tūkst. Lietuvos gyventojų savo apsisprendimą jau yra įregistravę. Todėl šiandien klausimas jau ne tik apie tai, kiek žmonių turės Donoro kortelę, bet ir apie tai, kokią realią teisinę reikšmę valstybė jai suteikia. Jei žmogui suteikiama teisė pasakyti „taip“, turėtų būti aišku, kada ir kodėl šis „taip“ gali būti pakeistas po jo mirties.
Infolex.atitiktis
Naujausios konsultacijos