PRENUMERATORIAMS
2026-09-18
Šį savaitgalį Vilniuje vykstanti Tautų mugė lankytojus kvies paragauti įvairių šalių tradicinių ir naujų maisto produktų. Tačiau maistas – tai ne tik skonis. Jį gali išskirti vieta, kurioje produktas užaugintas, pakuotė ar paties gaminio išvaizda, o kai kuriais atvejais – net patentu saugoma sudėtis. Pasak „Sorainen“ advokato, intelektinės nuosavybės eksperto Marijaus Dingilevskio, čia slypi kur kas daugiau teisinių klausimų nei dauguma vartotojų ar net gamintojų pagalvoja. Ar galima apsaugoti sūrį taip, kaip dainą? Kodėl „Tic Tac“ pavyko, o „KitKat“ – ne? Ir kuo skiriasi vardas „Feta“ nuo bet kurio kito sūrio pavadinimo?
„Vienas įdomiausių klausimų, kalbant apie intelektinę nuosavybę, ar galima apsaugoti maisto skonį: juk per jį taip pat atsiskleidžia žmogaus kūrybiškumas, tad kodėl maistas negalėtų būti laikomas kūriniu kaip daina ar filmas? Bet Europos Sąjungos (ES) teismai jau yra pasakę, kad skonis nėra saugomas kūrinys“, – aiškina M. Dingilevskis.
Minėtame 2018 m. sprendime buvo nurodyta, kad šiuo metu neįmanoma skonio tiksliai identifikuoti ir aprašyti. Jeigu muzika gali būti užrašyta penklinėje, literatūros kūrinys išreiškiamas žodžiais ir simboliais, skonio tokiu būdu užfiksuoti negalima. Skonio patyrimas yra subjektyvus – jis priklauso nuo amžiaus, mitybos įpročių ar net nuotaikos. Todėl, pasak eksperto, skonis negali būti registruojamas nei kaip kūrinys, nei kaip prekės ženklas.
„Tic Tac“ pavyko, „KitKat“ – ne
Nors tiesiogiai skonio apsaugoti negalima, maisto pramonėje galima saugoti vaizdinius, žodinius žymenis ar formas, kurios dažniausiai ir padeda vartotojui atpažinti produktą. Europos teismai yra pripažinę apsaugą „Ritter Sport“ šokolado kvadratinei formai ar „Tic Tac“ saldainių pakuotei. Registruose galima rasti ir „Toblerone“ šokolado pakuotės bei pačios šokolado formos apsaugą, taip pat įvairių gėrimų butelių išvaizdos registracijas.
Tokia praktika rinkoje gana įprasta, tačiau ji pasiteisina ne visada. Pavyzdžiui, „Nestle“ bandė įregistruoti keturių šokolado pirštelių „KitKat“ formą, tačiau teismai nusprendė, kad ji neturi pakankamo skiriamojo požymio.
Geografinės nuorodos: maisto pasas Europoje
M. Dingilevskis teigia, kad dalis maisto produktų tam tikrose vietovėse gaminami jau šimtus metų. Juos išskiria vietos klimatas, dirvožemis ar gamybos tradicijos, todėl pirkėjams svarbu, kad tokie gaminiai būtų vadinami tikruoju vardu, o gamintojams – kad kiti nepasinaudotų jų istoriniu įdirbiu.
Tam ES veikia geografinių ir kilmės vietos nuorodų sistema. Tokia nuoroda gali būti produkto pavadinimas arba vietovardis. Jei produktas turi kilmės vietos nuorodą, tai reiškia, kad visas jis pagamintas tradiciniu būdu ir visi ingredientai kilę iš konkrečios teritorijos. Geografinei nuorodai užtenka, kad bent viena gamybos stadija vyktų toje vietoje.
Pavyzdžiui, vokiškas kumpis „Westfälischer Knochenschinken“ turi būti gaminamas Vestfalijoje, tačiau kiaulės gali būti auginamos ir kitur. Lietuvoje tokią apsaugą turi 15 produktų, tarp jų – „Liliputo“ sūris, „Daujėnų naminė gira“ ir „Kaimiškas Jovarų alus“. Pietų Europos šalys tokių produktų turi daug daugiau: Italija – beveik 1000, Ispanija – apie 400, Graikija – beveik 300, Portugalija – apie 200. Tarp žinomiausių pavyzdžių – ispaniškas Mančego sūris (isp. queso manchego), prancūziškas „Camembert de Normandie“ ar graikiška „Feta“.
„Ši apsaugos sistema yra griežta. ES teismai, pavyzdžiui, apgynė La Mančos ūkininkus, gaminančius Mančego sūrį, kai kiti gamintojai ant savo produktų uždėjo Don Kichoto atvaizdą. Teismas nusprendė, kad toks ženklinimas vartotojui sudaro įspūdį, jog ir pats sūris kilęs iš La Mančos, todėl tai buvo pripažinta pažeidimu“, – dėsto „Sorainen“ ekspertas.
Maisto ateitis: patentais saugomi receptai ir inovacijos?
Svarbu ir tai, kad saugoma yra ne tik maisto istorija, bet ir naujovės. O gamintojai nuolat kuria naujus produktus, receptus ar gamybos būdus, reaguodami į besikeičiančius vartotojų įpročius.
Ieškodamos mėsos pakaitalų alternatyvos, tokios bendrovės, kaip „Impossible Foods“ ar „Beyond Meat“ yra užregistravusios patentus, susijusius su heme baltymais ar medžiagomis, imituojančiomis mėsos struktūrą. Tokiuose patentuose tiksliai aprašoma, kaip gaminami šie produktai. Toks patentas galioja 20 metų ir leidžia laikinai apsaugoti receptą ar technologiją.
„Pavyzdžiui, Lietuvos patentų registre galima rasti net kelis skirtingus majonezo receptus. O kitose šalyse patentuojami ir kitokie receptai – Vokietijos bendrovė „Katjes Fassin“ yra užregistravusi veganiško šokolado receptą, kuriame naudojami hidrolizuoti avižiniai miltai, suteikiantys gaminiui ypatingą tekstūrą. Šis patentas tapo rimtu ginčo objektu: 2024 m. „Katjes Fassin“ uždraudė garsiajai šokolado gamintojai „Lindt“ kopijuoti jų veganišką šokoladą. Kol kas byla dar nėra baigta, tad šio išradimo istorija vis dar tęsiasi“, – dalijasi M. Dingilevskis.
Kūrybiškumo apsauga teisinėmis priemonėmis
O Vilniaus ir kitų miestų mugėse prekiaujantiems gamintojams M. Dingilevskis pataria įvertinti, jog produkto vertė gali glūdėti skirtinguose produkto elementuose. Tai gali būti išskirtinė forma, pakuotė, pavadinimas ar net receptas.
„Intelektinės nuosavybės apsauga – tai būdas apsaugoti savo kūrybiškumą teisinėmis priemonėmis, kol produktas keliauja nuo vietinės mugės stendo iki tarptautinių lentynų. Visad verta pagalvoti apie gaminio apsaugą registruojant prekių ženklą, pramoninį dizainą ar patentą. Tokia apsauga ypač svarbi, kai planuojama plėtra – dalyvavimas parodose užsienyje, produkcijos eksportas ar bendradarbiavimas su prekybos tinklais. Registracijos ir kiti veiksmai, būtini apsaugoti intelektinę nuosavybę, turi būti atlikti laiku ir strategiškai. Juk apsauga yra reikalinga ir tada, kai produktą reikia apsaugoti nuo kopijavimo ar nesąžiningos konkurencijos“, – priduria „Sorainen“ intelektinės nuosavybės teisės ekspertas.
-
Inga Skužinskaitė, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininkė
-
Lankysitės Tautų mugėje? Teisininkas atskleidė, ką bendro maistas turi su intelektine nuosavybe2026-09-18Marijus Dingilevskis, teisės firmos „Sorainen“ advokatas, intelektinės nuosavybės ekspertas
-
Algirdas Misevičius, advokatų kontoros WIDEN vadovaujantis teisininkas, advokatas
-
Asta Kederytė, advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė
INFOLEX + |
Civilinė teisė
2026-09-07
Mieli kolegos,
praeitos savaitės LAT veiklos rezultatas – trys nutartys, iš kurių cituoju dvi. Pirmoji nutartis išplėstinės teisėjų kolegijos. Joje pasisakoma dėl taikos sutarties ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių santykio bei dėl teisės susitarti dėl vaiko priežiūros. Teismas taip pat pasisakė dėl tokio susitarimo nevykdymo pasekmių. Nutartyje ypatingai akcentuojama, kad susit...
2026-09-08
Profesorės profesinis kelias prasidėjo ypatingu Lietuvai laikotarpiu – atkūrus nepriklausomybę, valstybei kuriant savo institucijas ir rengiantis narystei Europos Sąjungoje. Nuo darbo Europos teisės departamente ir Lietuvos teisės derinimo su ES teise iki teisėjos mantijos – pokalbyje ji pasakoja, kaip kartu su valstybe keitėsi ir teisininko profesijos galimybės bei atsakomybės.
-
Prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė: taikomos priemonės teisinis vertinimas priklauso nuo jos faktinio poveikio žmogaus laisvei.
-
Kiek gali matyti jūsų kiemo kamera? LVAT primena apie ribą tarp turto apsaugos ir privatumo 2026-09-18Vaizdo stebėjimo kameros prie namų, sodybose ar kiemuose tapo įprasta turto apsaugos priemone. Tačiau ką daryti, jei kamera fiksuoja ne tik jūsų kiemą, bet ir teritoriją, kuria turi teisę naudotis kitas žmogus? Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2026 m. liepą išnagrinėtoje byloje atkreipė dėmesį į svarbią ribą: vien tai, kad filmuojama teritorija priklauso kameros savininkui, savaime dar nereiškia, kad joje vykdomam vaizdo stebėjimui nekeliami asmens duomenų apsaugos reikalavimai. -
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išleido kasmėnesinę Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgą už 2026 m. liepos-rugpjūčio mėn., su kuria susipažinti galite čia.
-
Konstitucinis Teismas 2026 m. rugsėjo 16 d. sprendimu priėmė nagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“ individualaus konstitucinio skundo dalį, kurioje prašoma ištirti Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies (2023 m. birželio 29 d. redakcija), šio įstatymo (2023 m. gruodžio 14 d. redakcija) 32 straipsnio 7 dalies, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies (2023 m. birželio 29 d. redakcija) tiek, kiek, pasak pareiškėjos, jose nustatytas draudimas parduoti valstybinio parko teritorijoje esančią valstybinę žemę prie tam tikros paskirties statinių, atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, 47 straipsnio 1 daliai, 54 straipsnio 1 daliai.
INFOLEX + |
Baudžiamoji teisė
2026-09-07
Mieli kolegos,
rudens sezoną pradedame dviem LAT nutartimis. Abejose jose LAT argumentacija grindžiama LAT jurisprudencijoje jau suformuluotomis teisinėmis taisyklėmis, o teisinės analizės gylis nėra toks, kuris leistų galvoti apie reikšmingesnį LAT jurisprudencijos proveržį. Tad šią savaitę turime galimybę prisiminti LAT jurisprudenciją. Vis dėlto, manau, jog į porą teisinių aspektų yra pra...
Podkastai
Rodyti daugiau
Powered by Microsoft Azure
INFOLEX + |
Administracinė teisė
2026-08-24
Mieli skaitytojai,
praėjusių savaičių įdomiausiomis ir didžiausią jurisprudencinę vertę turinčiomis bylomis sakyčiau yra bylos dėl religinės tapatybės, žr. eA-2611-575/2026. LVAT joje aiškiai atskyrė asmens vidinio tikėjimo nuoširdumą nuo religinės tapatybės, kurią jam gali priskirti grėsmės valstybės persekiojimo vykdytojai. Šioje byloje yra įdomi pati pateiktų įrodymų vertinimo logiką: net...
-
Nuo šių metų rugsėjo 17 dienos Lietuvos advokatų egzaminai vyksta Advokatų namuose. Tokios galimybės atsirado šiemet duris atvėrusio Lietuvos advokatūros pastato konferencijų erdvėje įrengus dešimt kompiuterizuotų darbo vietų.
-
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atstovai dalyvavo Klaipėdoje vykusiame XXII tarptautiniame kriminalistų kongrese. Tris dienas trukusiame renginyje Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai, teisėjai, teisės praktikai, teismo ekspertai aptarė aktualius kriminalistikos, dirbtinio intelekto, skaitmeninių įrodymų, teismo ekspertizės ir kitus šiuolaikinei teisėsaugai bei teisingumo vykdymui svarbius klausimus.
-
Teisme griežtą nuosprendį išgirdo 50-metis Utenos gyventojas I. A. – vyras pripažintas kaltu nužudęs savo motiną iš savanaudiškų paskatų. Nustatyta, kad anksčiau 9 kartus teistas vyras garbaus amžiaus moterį nužudė, nes pritrūko pinigų narkotikams ir alkoholiui.
-
FNTT ir Europos prokuratūros (EPPO) atliekamame ikiteisminiame tyrime, susijusiame su Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) įtariamu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, siekiant suteikti neteisėtų pranašumų Europos Sąjungos (ES) projektuose dalyvaujantiems asmenims, teismas šiandien, tai yra 2026-09-17, patenkino bylą organizuojančio Europos deleguotojo prokuroro prašymą nušalinti įtariamąjį Tomą Orlicką nuo NMA direktoriaus pavaduotojo pareigų 3 mėnesiams, be to, jam skirtas kardomųjų priemonių kompleksas. Taip pat, įtariamojo procesinis statusas suteiktas keliems kitiems NMA darbuotojams.
-
Teismas paskelbė nuosprendį dėl daugiau nei prieš 24 metus įvykdyto jaunos moters nužudymo 2026-09-18Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl prieš 24 metus įvykdyto jaunos moters nužudymo, kaunietį K. K. pripažino kaltu dėl šios veikos ir skyrė jam 14 metų laisvės atėmimo bausmę.
-
Rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Vokietijos brigada Lietuvoje: teisinio statuso ir nacionalinio saugumo architektūros sąveika“, subūrusi Lietuvos, Vokietijos ir Latvijos teisės, istorijos bei saugumo ekspertus. Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultetas kartu su Lietuvos Respublikos Seimu, Lietuvos–Vokietijos forumu ir Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuru.
-
Mykolo Romerio universitetas prisijungė prie bendro Europos universitetų aljansų pareiškimo 2026-09-18Mykolo Romerio universitetas (MRU) prisijungė prie bendro pareiškimo „Už aiškų Europos universitetų aljansų pripažinimą Europos konkurencingumo, suvereniteto ir įgūdžių ramsčiais“ (angl. For an explicit recognition of European University Alliances as pillars of Europe''s competitiveness, sovereignty and skills). -
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos bakalauro studijų programos studentai mediacijos pagrindų mokosi ne tik universiteto auditorijose. Pasirinkę alternatyvų dalyką „Mediacijos pagrindai“, kurį dėsto prof. dr. Agnė Tvaronavičienė, studentai turėjo galimybę susitikti su skirtingose srityse mediaciją taikančiais profesionalais ir iš arti susipažinti su jos praktika.
-
Kviečiame dalyvauti diskusijoje „Vaiko teisių užtikrinimas aukšto konflikto skyrybų atvejuose” lapkričio 20 dieną Mykolo Romerio universiteto (MRU) Mokslo ir inovacijų avilyje, Didlaukio g. 55, L-102 aud.
PRENUMERATORIAMS
Žyminio mokesčio
Išeitinės išmokos
Notaro paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių
Advokato paslaugų
Savaitės apžvalga:
Svarbiausi teisės pokyčiai trumpai
Siunčiama pirmadieniais.
Prenumeruodami sutinkate su privatumo politika ir naudojimo sąlygomis.
-
Doc. dr. Remigijus Jokubauskas, „LegatumLaw" advokatas2026-09-18Latvijos skrydžių bendrovė AirBaltic 2026 m. rugsėjo 14 d. pateikė pareiškimą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Pietų apygardos Niujorko valstijos teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pagal JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje (angl. Chapter 11) nustatytą procedūrą. Iš pirmo žvilgsnio toks skrydžių bendrovės sprendimas gali kelti nerimą tiek investuotojams, tiek klientams. Tačiau sprendimas pradėti restruktūrizavimo procedūras JAV teismuose neturėtų kelti panikos. Šiuo pareiškimu AirBaltic pripažino turinti finansinių sunkumų dėl kurių įprastas veiklos vykdymas yra sudėtingas ir kyla poreikis jas spręsti naudojantis įmonių restruktūrizavimo teisės priemonėmis. Vertinant pateiktą pareiškimą, kylą klausimai, kodėl bendrovė nusprendė iškelti savo restruktūrizavimo procesą JAV ir kokias teisines pasekmes šis sprendimas turės šios įmonės kreditoriams bei keleiviams visame pasaulyje. 1. Kodėl pasirinkta JAV jurisdikcija? Vienas klausimų išgirdus apie airBaltic sprendimą pradėti restruktūrizavimo procesą JAV teisme yra kodėl pasirinkta šios valstybės teismų jurisdikcija ir JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje reglamentuojama restruktūrizavimo procedūra? AirBaltic sprendimas pradėti restruktūrizavimo procesą JAV nėra netikėtas. JAV įmonių restruktūrizavimo procesą reglamentuoja 1978 m. priimtas JAV Bankroto Kodeksas, grindžiamas verslo išsaugojimo tikslu, kuris siejamas su siekiu išsaugoti finansinių sunkumų turinčią įmonę jai suteikiant laikino pobūdžio apsaugą ir sudarant galimybes jas išspręsti naudojantis restruktūrizavimo procedūra. JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje nustatyta restruktūrizavimo procedūra, skirtingai nei bankroto (likvidavimo) procesas, yra nukreipta būtent į verslo išsaugojimą, kai įmonė dėl finansinių sunkumų neturi galimybių tinkamai įvykdyti finansinių įsipareigojimų (grąžinti skolas). Šios procedūros metu siekiama išsaugoti įmonės veiklą, sustabdant išieškojimą iš įmonės turto, suteikiant galimybę jai derėtis su kreditoriais dėl restruktūrizavimo plano ir vėliau jį įgyvendinti, taip sudarant sąlygas įmonei toliau tęsti veiklą su kreditorių pagalba. Tarptautinėje praktikoje JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje numatyta procedūra yra itin dažnai naudojama, kai siekiama operatyviai spręsti įmonių mokumo problemas, nes ji įprastai suteikia automatinę įmonės turto apsaugą, reiškiančią, kad nuo pareiškimo dėl bylos iškėlimo pateikimo teisme dienos įmonės kreditoriai netenka teisės išieškoti skolų iš įmonės turto ir taip neigiamai paveikti jos vykdomą veiklą. Tai yra itin palanki verslo išsaugojimui skirta procedūra, nes vien pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos pateikimas teismui suteikia laikiną apsaugą nuo skolų išieškojimo, sudaroma įmonės turto masė, iš kurios bus tenkinami kreditorių reikalavimai ir sukuriamos sąlygos jos veiklos tęsimui viso restruktūrizavimo proceso metu. Įprastai šia procedūra naudojasi įmonės, turinčios laikino pobūdžio finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti įmonės kreditoriams suteikiant pagalbą, pavyzdžiui, sumažinant savo finansinius reikalavimus, atidedant jų mokėjimą ir pan. Taip įmonės veikla išsaugoma, o jos kreditorių reikalavimai tenkinami pagal su įmone suderintą restruktūrizavimo planą. Nors AirBaltic yra Latvijoje registruota ir įsteigta skrydžių bendrovė tai nėra kliūtis iškelti jos restruktūrizavimo bylą JAV teisme. JAV Bankroto Kodeksas suteikia teisę pradėti restruktūrizavimo procesą esant ekonominiams ar turto ryšiams su JAV teritorija. Remiantis JAV Bankroto Kodekso 109 straipsniu, skolininku pagal šį kodeksą laikomas bet kuris asmuo, kuris gyvena, turi verslo vietą ar turto JAV. Tai reiškia, kad šiuo atveju airBaltic restruktūrizavimo bylos iškėlimui JAV pakaktų, kad Air Baltic turėtų turto ar vykdytų bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą JAV teritorijoje. AirBaltic nėra pirmoji Europos Sąjungos valstybėje narėje registruota skrydžių bendrovė, kuri savo finansinius sunkumus siekia spręsti JAV teisme. Prieš keletą metų JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje nustatytą restruktūrizavimo procedūrą pradėjo ir sėkmingai įgyvendino skrydžių bendrovė SAS, kurios restruktūrizavimas taip pat leido išsaugoti įmonės veiklą. Todėl Air Baltic sprendimas neturėtų būti vertinamas kaip išskirtinis. Galima nuspėti, kad airBaltic sprendimas pradėti restruktūrizavimo procesą JAV yra nulemtas JAV Bankroto Kodekso suteikiamos apsaugos verslui ir galimybių tęsti veiklą bei gana palankios teismų jurisdikcijos galimybės tokio tarptautinio restruktūrizavimo proceso atveju. Toks sprendimas turi aiškų teisinį pagrindą ir laikytinas siekiu išsaugoti įmonės veiklos vykdymą. 2. Kokios teisinės pasekmės kiltų AirBaltic iškėlus restruktūrizavimo bylą? Jei AirBaltic pareiškimas bus tenkintas, jai turėtų būti iškelta restruktūrizavimo byla. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas AirBaltic JAV teisme reikštų, kad įmonė toliau vykdys veiklą, tačiau ji turės būti pertvarkoma, galimi jos vykdomos veiklos ir teikiamų skrydžių paslaugų pokyčiai. AirBaltic restruktūrizavimo bylos iškėlimas jos investuotojams reikštų, kad bendrovė toliau turėtų būti laikoma įmone, galinčia vykdyti ilgalaikius įsipareigojimus. JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje nustatyta jos turto apsauga, derybų su kreditoriais dėl restruktūrizavimo plano palengvinimas, turėtų sudaryti palankesnes sąlygas oro bendrovei toliau tęsti veiklą bent artimiausiu laikotarpiu. Tačiau realu, kad dėl taikomų restruktūrizavimo priemonių jos prisiimtų įsipareigojimų vykdymas restruktūrizavimo planu gali būti keičiamas. Taip pat reikšminga laikytina ir tai, kad JAV Bankroto Kodekso 11 skyriuje nustatyta restruktūrizavimo procedūra yra vieša. Viešumas, įmonės finansinių duomenų bei verslo strategijos atskleidimas suteikia daugiau skaidrumo ir nuspėjamumo, kuris turėtų palaikyti investuotojų pasitikėjimą. Pasitikėjimą turėtų skatinti ir sprendimas inicijuoti restruktūrizavimo procesą JAV, nes tokia procedūra ne kartą taikyta siekiant išsaugoti tarptautinę veiklą vykdantį verslą. Tarptautiniame versle šios procedūros taikymas sprendžiant nemokumo iššūkius nėra retas reiškinys. AirBaltic keleiviams restruktūrizavimo bylos iškėlimas gali sukelti tam tikras pasekmes. Nors pradėjus restruktūrizavimo procedūrą oro bendrovė toliau tęstų veiklą, tikėtina, kad galimi jos vykdomų paslaugų teikimo (skrydžių) pokyčiai. Konkrečiai teikiamų paslaugų pokyčiai turėtų būti nustatyti restruktūrizavimo plane, kurį turėtų patvirtinti oro bendrovės restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas. Tačiau savaime restruktūrizavimo bylos iškėlimas nereiškia, kad oro bendrovės teikiamos paslaugos turėtų būti stabdomos ar keičiamos jų teikimo sąlygas. Jei AirBaltic keleivių teisės, susijusios su skrydžių paslaugomis būtų pažeistos, pavyzdžiui, atšaukiamas skrydis ar vėluojama išskristi, jos toliau galėtų būti ginamos naudojantis Europos Sąjungos teisėje nustatytais keleivių teisių gynybos būdais. Tokiu atveju turėtų būti taikomas Europos Sąjungos reglamentas, nustatantis kompensacijos taisykles dėl atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju Nr. 261/2004. Todėl bendrovės klientai turėtų toliau teisę reikalauti kompensacijos bei naudotis kitais jų teisių gynybos būdais jei jų kaip keleivių teisės būtų pažeistos. Apibendrinimas AirBaltic pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą pateikimas JAV teisme reiškia, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau jos vykdoma veikla neturėtų nutrūkti. Pasirinkimas iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą JAV teisme nėra netikėtas ir laikytinas trumpalaikiu siekiu užsitikrinti automatinę turto apsaugą bei sustabdyti skolų išieškojimą, taip pat ilgalaikiu siekiu toliau tęsti veiklą ir vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Tolesnė AirBaltic veikla priklausys nuo to, ar restruktūrizavimo byla bus iškelta ir kokias jos veiklos bei įsipareigojimų investuotojams ir kreditoriams, klientams vykdymo sąlygas nustatys restruktūrizavimo planas.
Advokatai
Naujausios konsultacijos

