Prokuratūros teismui pateiktuose naujausiuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš penkių Alytaus miesto bei dviejų Lazdijų rajono savivaldybių tarybų narių priteisti galimai nepagrįstai jiems išmokėtas išmokas. Tyrimus atlikę teritorinių prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyriaus (VIGS) prokurorai siekia, kad šie politikai į savivaldybių biudžetus iš viso grąžintų beveik 41 tūkst. eurų. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad nemažai šalies savivaldybių tarybų narių jiems skirtas išmokas galėjo naudoti neteisėtai, prokuratūra pradėjo viešojo intereso gynimo tyrimus dėl tokių išmokų panaudojimo teisėtumo. Šių visoje Lietuvoje vykstančių tyrimų metu siekiama įvertinti, ar šalies savivaldybės tarybos nariams mokamos išmokos, skirtos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas. Nustačius tokius atvejus, jei pačios savivaldybių administracijos neinicijuoja neteisėtai išmokėtų išmokų susigrąžinimo, su ieškiniais dėl nepagrįsto praturtėjimo į teismą kreipiasi teritorinių prokuratūrų VIGS prokurorai. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, atliekantis viešojo intereso gynimo funkcijas, civilinio proceso tvarka kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su pirmaisiais 5 ieškiniais dėl nepagrįsto praėjusios kadencijos Alytaus miesto savivaldybės tarybos narių praturtėjimo. Prokuratūros ieškinyje prašoma iš buvusio Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario Česlovo Daugėlos priteisti 6 tūkst. 705 eurus šios savivaldybės naudai. Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją šiam politikui iš Alytaus miesto savivaldybės biudžeto, kaip su tarybos nario veikla susijusios išlaidos, buvo kompensuoti 6 tūkst. 753 eurai už telefono ir interneto ryšio išlaidas bei kurą. Skaičiuojama, kad iš šios sumos pagrįstos yra tik 48 eurų išlaidos už kurą. Prokuratūros ieškinyje pažymima, kad savivaldybės audito metu nenustatyta netinkamų Č. Daugėlos išmokų, tačiau atliktas auditas neišsamus ir neinformatyvus, nevertinti kuro pylimai ir jų kiekiai, nevertinta tai, kad dalis kuro pilta karantino metu. Kuras piltas dideliais kiekiais, tą pačią dieną per du kartus įsipilta kiek daugiau nei 90 l benzino ir pan. Kuro kiekiai nerealūs, ypač vertinant, kad politikas gyvena už 2 kilometrų nuo savivaldybės. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad ryšio išlaidų sąskaitos nedetalizuotos, mokėta tiekėjui, kuris neturi licencijos teikti interneto ir ryšio paslaugas, o užsiima viešbučių veikla. Be to, sąskaitose ir kuro čekiuose nurodytas PVM mokėtojo kodas, o tarybos narys nėra PVM mokėtojas. Prokuratūros civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo prašoma iš buvusio Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario Edmundo Čečėtos priteisti 6 tūkst. 197 eurus minėtos savivaldybės naudai. Per 2019–2023 metų kadenciją E. Čečėtai iš Alytaus miesto savivaldybės biudžeto buvo išmokėti 6 tūkst. 230 eurų kompensuojant su tarybos nario veikla susijusias išlaidas – už įsigytus degalus ir telefono išlaidas. Prokuratūros atlikto tyrimo metu nustatyta, kad politikui nepagrįstai iš savivaldybės biudžeto buvo kompensuota už karantino metu piltą kurą. Prokuroras taip pat konstatavo, kad gyvendamas arčiau nei 2 kilometrai iki savivaldybės, vykdamas į tarybos ir komitetų posėdžius E. Čečėta kurui pagrįstai galėjo išleisti tik apie 35 eurus. Už ryšio paslaugas 1 tūkst. 850 eurų E. Čečėtai kompensuota nepagrįstai, nes pateiktos nedetalizuotos uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcininku yra minėtas politikas, PVM sąskaitos faktūros. Trečiajame civiliniame ieškinyje dėl nepagrįsto praturtėjimo prokuratūra prašo iš buvusio Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario Gintauto Andriuškevičiaus priteisti 5 tūkst. 296 eurus minėtos savivaldybės naudai. Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją G. Andriuškevičiui iš Alytaus miesto savivaldybės biudžeto buvo kompensuota 6 tūkst. 86 eurai su tarybos nario veikla susijusių išlaidų – už telefono ir interneto ryšio paslaugas, kanceliarines išlaidas ir transporto išlaidas. Prokuratūra nustatė, kad dalis degalų buvo pirkta karantino metu, kai darbas vyko nuotoliniu būdu, buvo įsigyti dideli kuro kiekiai, su kuriuo per kadenciją galima buvo nuvažiuoti apie 35 tūkst. kilometrų arba po 700 kilometrų per mėnesį. Taip pat nustatyta, kad buvo apmokėtos kelių mobiliojo ryšio abonentų sąskaitos, o G. Andriuškevičiaus pateiktos PVM sąskaitos-faktūros nedetalizuotos, todėl neaišku už kokias paslaugas iš savivaldybės biudžeto kompensuota. Prokuratūros civiliniame ieškinyje dėl nepagrįsto praturtėjimo prašoma iš buvusio Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario Gedimino Daukšio priteisti 3 tūkst. 785 eurus šios savivaldybės naudai. Tyrimo metu nustatyta, kad minėtam politikui per praėjusią kadenciją buvo kompensuota 3 tūkst. 817 eurų už transporto išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla. Prokuratūra nustatė, kad dalis kuro pilta karantino metu, per trumpą laiką (pavyzdžiui, mažiau nei per valandą tą pačią dieną) piltas skirtingų rūšių kuras, atsiskaityta skirtingais būdais. Prokuroras, atliekantis viešojo intereso gynimo funkcijas, kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas iš dabartinio Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario Andriaus Jučo priteisti 1 tūkst. 887 eurus šios savivaldybės naudai. Tyrimo metu nustatyta, kad A. Jučui per praėjusią kadenciją kompensuoti 3 tūkst. 246 eurai už biuro patalpų nuomos ir transporto išlaidas. Prokuratūros ieškinyje nurodyta, kad dalis kuro buvo pilta karantino metu, o likusi suma, išleista degalams, pernelyg didelė, įvertinant, kad minėtas politikas gyvena ir dirba 1-2 kilometrų atstumu nuo savivaldybės. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (VIGS) prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydama iš Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narės Jūratės Juodzevičienės priteisti 12 tūkst. 83 eurus Lazdijų rajono savivaldybės naudai. Išanalizavus J. Juodzevičienės Lazdijų rajono savivaldybei pateiktus dokumentus dėl tarybos narės išlaidų kompensavimo, nustatyta, kad kadencijos laikotarpiu už kuro išlaidas jai buvo kompensuota 12 tūkst. 316 eurų. Nustatyta, kad už šią sumą tarybos narė įsigijo 9 tūkst. 231 litrą degalų. Atlikto patikrinimo duomenimis, karantino laikotarpiu J. Juodzevičienei už kuro įsigijimo išlaidas buvo kompensuoti 2 tūkst. 72 eurai. Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydama iš buvusios Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narės, šiuo metu Seimo narės pareigas einančios Birutės Vėsaitės, priteisti beveik 4 tūkst. 870 eurų minėtos savivaldybės naudai. Išanalizavus surinktą informaciją apie B. Vėsaitės pateiktus savivaldybei dokumentus dėl tarybos narės išlaidų kompensavimo, nustatyta, kad politikei už kuro išlaidas buvo kompensuoti 5 tūkst. 221 euras. Nustatyta, kad už šią sumą tarybos narė įsigijo 3 tūkst. 179 litrus degalų. Iš jų 2 tūkst. 627 litrus degalų už 4 tūkst. 335 eurų buvo įsigyta 58 kartus už Lazdijų rajono savivaldybės ribų – tai sudarė 76 proc. visų degalų pylimo atvejų. Atlikto tyrimo duomenimis, karantino laikotarpiu B. Vėsaitei už kuro įsigijimo išlaidas buvo kompensuoti 74 eurai. Primename, kad savivaldybių lėšų panaudojimo tyrimuose viešąjį interesą ginantys prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl konkrečių sumų grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka. Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų VIGS prokurorai apylinkių teismams š. m. liepos 31 d. duomenimis yra pateikę 217 civilinių ieškinių bendrai daugiau nei 2 mln. 322 tūkst. eurų sumai. Taip pat pažymėtina, kad, liepos 31 d. duomenimis, į šalies savivaldybių biudžetus tarybų nariai bendrai savanoriškai yra grąžinę daugiau nei 2 mln. 138 tūkst. eurų. Prokuratūros duomenimis, visi teisme išnagrinėti ieškiniai yra tenkinti ir iš atsakovų – buvusios kadencijos tarybos narių – priteista artima ieškiniui suma arba byla baigta taikos sutartimi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiose „čekių“ civilinėse bylose, 2026-02-05 nutartimis atmetus atsakovų (tarybos narių) kasacinius skundus išaiškinta, kad šiose bylose prokurorų ieškiniai tinkamai grindžiami Civilinio kodekso (CK) 6.242 (nepagrįstas praturtėjimas) normos pažeidimu ir vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, atsakovas šias neteisėtai gautas išmokas privalo grąžinti savivaldybės administracijai. Taip pat kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad išmokas jis naudojo pagal paskirtį, t. y. išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kompensuoti. Šaltinis >>

Registruotas nepilnamečių nusikalstamumas Lietuvoje per pastaruosius penkiolika metų reikšmingai sumažėjo, ypač sunkaus smurto ir vagysčių. Vis dėlto, kaip pokalbyje pabrėžia doc. G. Sakalauskas, statistika neatskleidžia viso vaizdo – tarp jaunų žmonių vis dar daug patyčių, o dalis jų susiduria su sudėtingomis socialinėmis problemomis. Kartu svarbu suprasti, kad tam tikras ribų išbandymas paauglystėje nėra neįprastas: dauguma jaunų žmonių, padariusių teisės pažeidimų, nusikalstamo elgesio kelio netęsia.