PRENUMERATORIAMS
Habil. dr. Egidijus Kūris, VU TF profesorius, buvęs EŽTT teisėjas ir Konstitucinio Teismo pirmininkas
2026-08-13
Precedentas Lietuvos teisinėje sistemoje užima svarbią vietą, tačiau vien vadovautis ankstesniu teismo sprendimu nepakanka. Kaip pokalbyje pabrėžia prof. E. Kūris, svarbu suprasti, kas iš tiesų laikytina precedentu, gebėti įvertinti jo kontekstą ir atpažinti atvejus, kai ankstesne praktika remtis būtų netinkama. Panašios bylos turi būti sprendžiamos panašiai, tačiau tai nereiškia, kad ankstesni teismų sprendimai gali būti taikomi mechaniškai.
INFOLEX + | Civilinė teisė
Vytautas Nekrošius
VU TF prof. habil. dr.
Vytautas Nekrošius
2026-07-23
Mieli kolegos, po trijų savaičių pertraukos LAT paskelbė dvi nutartis, iš kurių abi ir cituoju. Pirmojoje nutartyje pasisakoma dėl procesinių palūkanų priteisimo už žalą, kurios atlyginimas priteistas baudžiamojoje byloje tenkinus civilinį ieškinį. Teismas akcentavo, kad procesinės palūkanos yra susijusios su konkrečia teismo kreditoriui priteista pinigų suma ir skolininko pareiga ją sumokė...
Regionų administracinio teismo Teisės grupės patarėja Simona Bareikytė
2026-07-13
Šiame interviu kalbamės su Regionų administracinio teismo Teisės grupės patarėja Simona Bareikyte apie teisėjo padėjėjo profesiją, administracinio proceso ypatumus, inovacijas teismuose ir dirbtinio intelekto galimybes. Taip pat aptariame bendruomeniškumo svarbą, profesinius iššūkius bei tai, kas padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp atsakingo darbo ir asmeninio gyvenimo.
INFOLEX + | Baudžiamoji teisė
Remigijus Merkevičius
Advokatas, VU TF docentas dr.
Remigijus Merkevičius
2026-08-03
Mieli kolegos, grįžtu po savaitės pertraukos. Apžvelgiame šešias LAT nutartis, susikaupusias per dvi savaites. Nesu tikras, ar dėl LAT nutarčių kokybės (abejoju), ar dėl to, kad turėjau savaitę atostogų ir „pasiilgau kasdienybės“, tačiau visos šešios šių dviejų savaičių LAT nutartys, mano akimis, praturtino jurisprudenciją: žinoma, vienos pozityviai, kitos nelabai (kaip visada, tai yra subj...
Podkastai
Rodyti daugiau
Powered by Microsoft Azure
Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė
VU TF prof. dr.
Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė
2026-08-11
Mieli skaitytojai, pristatau jums vieną įdomią LVAT bylą, Dėl sprendimų ir įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus eA-1708-968/2026, kuri plėtoja „(ne)esminio procedūrinio pažeidimo“ (harmless procedural error) doktriną Lietuvos valstybės tarnybos teisėje ir būtent šią poziciją labai verta palyginti su ankstesne LVAT praktika dėl ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto, ar tai nėra n...
  • Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir jos pavaduotojas Kastytis Šikšnys šiandien susitiko su Lietuvos teismo ekspertizės centro naująja vadove dr. Daiva Matuseviče, jos pavaduotoju Artur Lyskoit (nuotr. antras dešinėje) ir vyriausiuoju patarėju Vidmantu Vaitekūnu (nuotr. pirmas dešinėje).
  • Kauno apygardos prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 11 asmenų kaltinami dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis bei svetimų prekių ženklų naudojimu.
  • Vilniaus apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo vienas Kauno ir keturi Vilniaus gyventojai pripažinti kaltais dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų platinimo, taip pat neteisėto disponavimo ginklais ir šaudmenimis. Jiems skirtos realios laisvės atėmimo bausmės nuo 7 iki 15 metų.
  • Kviečiame žiniasklaidos atstovus šiandien, rugpjūčio 11 d., 13.30 val., į trumpąją spaudos konferenciją Generalinėje prokuratūroje (Rinktinės g. 5A, Vilnius), kurioje bus pakomentuota Vilniaus apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla. Joje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis pareikšti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje.
PRENUMERATORIAMS
Žyminio mokesčio
Išeitinės išmokos
Notaro paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių
Advokato paslaugų
Savaitės apžvalga:
Svarbiausi teisės pokyčiai trumpai
Siunčiama pirmadieniais.
Prenumeruodami sutinkate su privatumo politika ir naudojimo sąlygomis.
  • Teisininko nuotrauka
    Greta Bujutė, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ duomenų apsaugos ir technologijų teisės ekspertė, asocijuotoji partnerė
    2026-08-07
    Praėjo dveji metai nuo ES Dirbtinio intelekto akto (Reglamentas (ES) 2024/1689) įsigaliojimo. Šių metų rugpjūčio 2-oji – riba, po kurios nebėra kur atsitraukti: įsigalioja DI akto skaidrumo reikalavimai, skirti dirbtinio intelekto (DI) sistemas kuriančioms ir naudojančioms organizacijoms. Skaidrumo reikalavimais siekiama užtikrinti, kad žmonės nebūtų klaidinami ir aiškiai žinotų, kada jų pašnekovas yra DI sistema, bei kada jų matomas, girdimas ar skaitomas turinys yra sukurtas DI. Šis žinojimas leis visuomenei kritiškiau vertinti informaciją ir sąmoningiau priimti sprendimus. Šie reikalavimai nuo rugpjūčio 2 d. tampa ne tik teorine pareiga – nuo šiol priežiūros institucijos įgyja ir įgaliojimus kontroliuoti DI akto reikalavimų laikymąsi, atlikti tyrimus ir skirti sankcijas pažeidėjams. Įsigalioję DI akto skaidrumo reikalavimai apima keturias pagrindines sritis: Pokalbių robotai, DI asistentai ir agentai Jeigu organizacijos naudoja pokalbių robotus, virtualius asistentus, DI agentus ar kitas DI sistemas, kurios tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, asmenys turi būti aiškiai informuoti, kad bendrauja ne su žmogumi, o su DI sistema. Toks informavimas turi būti pateikiamas bendravimo pradžioje ir lengvai suprantamas – jo negalima „paslėpti“ privatumo politikoje, naudojimo taisyklėse ar kitame smulkiu šriftu pateiktame tekste. Šis DI akto reikalavimas taikomas DI sistemų, skirtų tiesioginiam bendravimui su žmonėmis, tiekėjams, t. y. tiems, kurie jas pateikė į rinką naudotis. Nepaisant to, tokias DI sistemas pasitelkusios organizacijos turėtų pasitikrinti, ar jų naudojamos sistemos atitinka šį DI akto reikalavimą, jei ne – reikalauti iš tiekėjo užtikrinti atitiktį. DI sukurtas arba pakeistas turinys DI sistemų, generuojančių sintetinį turinį, tiekėjai turi užtikrinti, kad būtų naudojami techniniai sprendimai, leidžiantys kompiuterio skaitomu formatu pažymėti ir aptikti DI sistemų sugeneruotą turinį. Tokių reikalavimų tikslas – padėti žmonėms atskirti DI sukurtą ar pakeistą turinį nuo žmogaus sukurto turinio bei patikrinti jo kilmę. DI sistemų, pateiktų iki 2026 m. rugpjūčio 2 d., tiekėjams suteiktas pereinamasis laikotarpis iki šių metų gruodžio 2 d. užtikrinti atitiktį. Per šį laikotarpį tiekėjai turės pritaikyti rinkoje jau veikiančias savo DI sistemas ir įdiegti reikiamus techninius sprendimus, kad būtų užtikrintas jų DI sistemų sugeneruoto turinio žymėjimas ir aptikimas pagal naujus skaidrumo reikalavimus. Emocijų atpažinimo ir biometrinės kategorizacijos sistemos Organizacijos, naudojančios DI sistemas, kurios atpažįsta ar nustato žmonių emocijas (pavyzdžiui, analizuoja klientų emocijas pagal veido išraiškas) arba klasifikuoja asmenis pagal biometrinius duomenis, privalo informuoti apie tai paveiktus asmenis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo 2025 m. vasario 2 d. DI aktas draudžia kurti ir naudoti: emocijų atpažinimo sistemas darbo vietose ir švietimo įstaigose (išskyrus siauras išimtis); biometrinio kategorizavimo sistemas, kurios pagal asmens biometrinius duomenis priskiria žmones tam tikroms jautrioms kategorijoms. Už šių draudimų nesilaikymą nustatytos pačios didžiausios baudos: iki 35 mln. eurų arba iki 7 proc. bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė. Prieš diegiantis tokias sistemas būtina įsivertinti, ar jos nepatenka į draudžiamų sritį. „Deepfake“ turinio ir tam tikrų tekstinių publikacijų žymėjimas DI sistemų, kurios kuria arba keičia turinį, naudotojai turi užtikrinti aiškų ir lengvai atpažįstamą informavimą apie: „deepfake“ turinį ir DI sistemos sugeneruotą arba pakeistą tekstą, skelbiamą siekiant informuoti visuomenę viešojo intereso klausimais. Pavyzdžiui, jei pasitelkus DI sistemas sukuriamas vaizdo įrašas, kuriame žinomas žmogus tariamai išsako mintis, kurių niekada nėra sakęs, toks „deepfake“ turinys turi būti aiškiai pažymėtas kaip sukurtas arba pakeistas naudojant DI. Svarbu atkreipti dėmesį, kad DI akte yra numatytos tam tikros išimtys iš visų keturių skaidrumo reikalavimų. Tad kiekvieną situaciją būtina vertinti individualiai, siekiant nustatyti konkrečiai taikomus DI akto skaidrumo reikalavimus. Kokios baudos gresia? Skaidrumo reikalavimų nesilaikymas pagal DI aktą nėra laikomas nedideliu pažeidimu. Už jų nesilaikymą verslui gali būti skiriamos baudos iki 15 mln. eurų arba iki 3 proc. nuo bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė. DI akto skaidrumo reikalavimai nėra vien papildoma biurokratinė našta – tai galimybė organizacijoms stiprinti vartotojų pasitikėjimą, skaidriau naudoti naujas technologijas ir įgyti reputacinį pranašumą. Tad į atitiktį investuoti verta.
Infolex.atitiktis
Naujausios konsultacijos