2026 m. rugpjūčio 2 d. įsigalioja svarbus Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto (DI aktas) etapas. Nors pastaraisiais mėnesiais buvo priimti politiniai sprendimai atidėti dalį aukštos rizikos dirbtinio intelekto sistemoms taikomų reikalavimų, verslui tai nereiškia, kad galima laukti. Nuo šios datos daugeliui organizacijų pradeda galioti reikšmingos skaidrumo, valdymo ir atitikties pareigos. Skaidrumo pareigos – ne tik DI kūrėjams Viena svarbiausių naujovių – DI akto 50 straipsnyje įtvirtintos skaidrumo pareigos. Jos reiškia, kad asmenys turi būti aiškiai informuojami, kai bendrauja su dirbtinio intelekto sistema, jeigu tai nėra akivaizdu. Be to, dirbtinio intelekto sugeneruotas arba reikšmingai pakeistas vaizdo, garso ar vaizdo ir garso turinys (vadinamieji deepfake) paprastai turės būti aiškiai pažymėtas kaip sukurtas ar modifikuotas naudojant dirbtinį intelektą, išskyrus DI akte numatytus atvejus, pavyzdžiui, kai toks naudojimas būtinas teisėsaugos tikslais. Tai reiškia, kad įmonė, socialiniuose tinkluose paskelbdama dirbtinio intelekto sukurtą vadovo vaizdo įrašą, darbuotojo balsą imituojančią reklamą ar kitą realų asmenį imituojantį turinį, turės užtikrinti, kad vartotojui būtų aiškiai nurodyta, jog toks turinys yra sukurtas arba reikšmingai pakeistas naudojant dirbtinį intelektą. Skaidrumo pareigos taikomos ir organizacijoms, naudojančioms emocijų atpažinimo ar biometrinių duomenų skirstymo į kategorijas sistemas. Pavyzdžiui, jeigu įmonė darbo pokalbio metu naudoja dirbtinio intelekto sprendimą, kuris analizuoja kandidato emocijas, arba prekybos vietoje diegia sistemą, kuri pagal lankytojo veido atvaizdą automatiškai nustato jo amžiaus grupę, kad būtų pritaikyta reklama, apie tokio dirbtinio intelekto naudojimą asmuo turi būti aiškiai informuotas. Tai reiškia, kad šie reikalavimai aktualūs ne tik technologijų bendrovėms. Jie gali paliesti ir įprastas įmones, kurios klientams aptarnauti naudoja DI pokalbių robotus, generuoja rinkodaros turinį ar diegia kitus generatyvinio DI sprendimus. Vien techninių sprendimų nebepakanka DI aktas nustato ne tik techninius, bet ir organizacinius reikalavimus. Todėl organizacijoms nebeužteks vien įsidiegti ar naudoti dirbtinio intelekto sprendimus – reikės užtikrinti ir tinkamą jų valdymą. Praktikoje tai reiškia, kad įmonės turėtų identifikuoti visas naudojamas dirbtinio intelekto sistemas, įvertinti jų paskirtį ir galimą riziką, aiškiai paskirstyti atsakomybes organizacijos viduje, nustatyti vidaus dirbtinio intelekto naudojimo taisykles, dokumentuoti priimtus sprendimus bei užtikrinti, kad darbuotojai būtų tinkamai informuoti ir apmokyti. Nors daug dėmesio skiriama pačioms technologijoms, praktikoje didžiausia atitikties rizika dažnai kyla ne dėl dirbtinio intelekto naudojimo, o dėl neparengtų vidaus procesų, neaiškiai paskirstytų atsakomybių ir nepakankamos dokumentacijos. Aukštos rizikos DI – terminai pasikeitė, bet ruoštis reikia dabar Nors nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. įsigalioja reikšminga dalis DI akto nuostatų, ne visi reikalavimai bus pradėti taikyti vienu metu. 2026 m. pavasarį ES institucijos pasiekė politinį susitarimą atidėti dalies reikalavimų, taikomų aukštos rizikos dirbtinio intelekto sistemoms, taikymą. Planuojama, kad didžioji jų dalis bus pradėta taikyti nuo 2027 m. gruodžio 2 d., o tam tikroms į gaminius integruotoms aukštos rizikos DI sistemoms – dar vėliau. Vis dėlto tai nereiškia, kad verslas gali atidėti pasirengimą. Jau nuo šių metų rugpjūčio 2 d. taikomos skaidrumo pareigos ir kiti bendrieji DI akto reikalavimai, todėl organizacijos turėtų įvertinti, kaip jų naudojami DI sprendimai atitinka naująjį reguliavimą. Ką tai reiškia Lietuvos verslui? Viena dažniausių klaidų – manyti, kad DI aktas skirtas tik dirbtinio intelekto kūrėjams. Iš tikrųjų jis taikomas gerokai plačiau – ne tik DI sistemų tiekėjams, bet ir organizacijoms, kurios tokias sistemas naudoja savo veikloje, pavyzdžiui, klientų aptarnavimui, personalo atrankai, rinkodarai ar vidaus procesų automatizavimui. Todėl įmonėms jau dabar verta atlikti naudojamų dirbtinio intelekto sprendimų inventorizaciją, įvertinti, kokie DI akto reikalavimai jiems taikomi, parengti vidaus DI naudojimo taisykles, paskirstyti atsakomybes organizacijos viduje bei užtikrinti darbuotojų mokymus. Taip pat svarbu DI valdymą integruoti į bendrą organizacijos atitikties sistemą kartu su BDAR, kibernetinio saugumo ir kitais reguliavimo reikalavimais. 2026 m. rugpjūčio 2-oji nėra galutinis DI akto įgyvendinimo etapas. Vis dėlto ši data žymi svarbų lūžio tašką – nuo šiol dirbtinio intelekto naudojimas organizacijose tampa ne tik technologiniu ar verslo efektyvumo, bet ir teisinės atitikties bei rizikų valdymo klausimu. Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ vyr. teisininkė, darbo teisės ir duomenų apsaugos ekspertė Brigida Bacienė

Šiame interviu kalbamės su Regionų administracinio teismo Teisės grupės patarėja Simona Bareikyte apie teisėjo padėjėjo profesiją, administracinio proceso ypatumus, inovacijas teismuose ir dirbtinio intelekto galimybes. Taip pat aptariame bendruomeniškumo svarbą, profesinius iššūkius bei tai, kas padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp atsakingo darbo ir asmeninio gyvenimo.