Šiandien rytą magistrale Vilnius–Panevėžys važiavusius vairuotojus pasitiko itin neįprastas vaizdas – važiuojamąja kelio dalimi lakstė maždaug 10–20 arklių. Tarp tuo metu keliu vykusių vairuotojų buvo ir advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys, kuriam pačiam teko iš arti pamatyti šią neeilinę situaciją. Laimei, šįkart viskas baigėsi be skaudžių pasekmių. Tačiau keliolika stambių gyvūnų magistralėje, kur automobiliai juda dideliu greičiu, galėjo tapti itin rimto eismo įvykio priežastimi. O kartu iškelia ir labai praktinį teisinį klausimą – kas atsakytų už žalą, jei susidūrimo išvengti nepavyktų? „Pirmiausia tai buvo tikrai netikėtas vaizdas – važiuoji magistrale ir prieš save pamatai būrį arklių. Tačiau kaip teisininkui iš karto kyla ir kitas klausimas: kas būtų, jeigu vairuotojas nespėtų sustabdyti arba, bandydamas išvengti gyvūno, sukeltų kitą eismo įvykį? Tokiais atvejais pasekmės gali būti labai rimtos, o atsakomybės klausimas – anaiptol ne teorinis“, – sako E. Langys. Naminis gyvūnas kelyje – kita teisinė situacija Pasak E. Langio, teisiniu požiūriu labai svarbu atskirti susidūrimą su laukiniu gyvūnu nuo situacijos, kai į kelią ištrūksta žmogaus laikomi gyvūnai. „Jeigu kelyje netikėtai pasirodo stirna ar briedis, atsakomybės klausimas sprendžiamas pagal vienas taisykles. Tačiau arkliai, galvijai ar kiti naminiai gyvūnai turi konkretų savininką arba valdytoją. Todėl atsiradus žalai atsiranda ir konkretus asmuo, kurio civilinės atsakomybės klausimas gali būti keliamas“, – aiškina AVOCAD vadovaujantis partneris. Civilinis kodeksas numato, kad naminio gyvūno padarytą žalą turi atlyginti jo savininkas arba valdytojas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Svarbu tai, kad ši taisyklė taikoma ir tuomet, kai gyvūnas yra pabėgęs. E. Langio teigimu, vien argumentas, kad gyvūnas netikėtai ištrūko iš aptvaro ar pabėgo, savaime dar nereiškia, kad jo savininkas išvengs atsakomybės. „Tokiu atveju būtų vertinama visa įvykio situacija – kam gyvūnai priklausė, kaip jie pateko į magistralę, ar buvo tinkamai prižiūrimi ir kokios konkrečios aplinkybės lėmė žalą. Civilinėje teisėje svarbus ne tik pats įvykis, bet ir priežastinis ryšys tarp konkrečių veiksmų ar neveikimo ir atsiradusių nuostolių“, – sako E. Langys. Nebūtina atsitrenkti į arklį, kad atsirastų atsakomybė Tokios situacijos pavojus slypi ir tame, kad žala gali atsirasti net vairuotojui fiziškai nesusidūrus su gyvūnu. Dideliu greičiu važiuojantis vairuotojas, bandydamas išvengti kliūties, gali staigiai stabdyti, nuvažiuoti nuo kelio ar susidurti su kita transporto priemone.„Teisiniu požiūriu svarbu ne vien tai, ar automobilis atsitrenkė į gyvūną. Jeigu galima nustatyti, kad būtent į kelią išbėgę gyvūnai sukėlė pavojingą situaciją ir dėl jos atsirado žala, gali būti sprendžiamas jos atlyginimo klausimas. Žinoma, kiekvienu konkrečiu atveju būtų vertinamas ir paties vairuotojo elgesys bei visos kitos aplinkybės“, – pažymi advokatas. Galima žala taip pat neapsiribotų vien automobilio remontu. Eismo įvykio metu gali būti apgadintos kelios transporto priemonės, kitas turtas, sužaloti žmonės, atsirasti kitų įrodytų nuostolių. Kur tokioje situacijoje atsiranda draudimas? Jeigu automobilis yra apdraustas KASKO draudimu ir toks įvykis patenka į konkrečios sutarties draudimo apsaugą, transporto priemonei padarytą žalą gali atlyginti draudikas. Tačiau, pasak E. Langio, draudimo išmoka nebūtinai užbaigia atsakomybės istoriją. „Nukentėjusiam žmogui pirmiausia svarbu kuo greičiau atkurti savo padėtį – sutvarkyti automobilį, gauti žalos atlyginimą. Tačiau draudikui išmokėjus draudimo išmoką, tam tikrais atvejais gali būti keliamas klausimas dėl išmokėtos sumos susigrąžinimo iš už žalą atsakingo asmens. Todėl vien tai, kad žalą atlygino draudimo bendrovė, nereiškia, jog atsakomybės klausimas išnyko“, – aiškina E. Langys. Tokio įvykio atveju itin svarbu tinkamai užfiksuoti jo aplinkybes: kreiptis į policiją, užfiksuoti gyvūnus ir jų buvimo vietą, automobilio apgadinimus, liudytojus bei kitą informaciją, kuri vėliau galėtų būti reikšminga nustatant atsakomybę. Nors keliolikos arklių banda magistralėje yra išskirtinė situacija, susidūrimai su gyvūnais Lietuvos keliuose nėra reti. Policijos duomenys rodo, kad pastaraisiais metais tokių įvykių skaičius siekia tūkstančius per metus. Tiesa, didžiąją jų dalį sudaro susidūrimai su laukiniais gyvūnais, todėl šios statistikos negalima tiesiogiai prilyginti atvejams, kai į kelią ištrūksta naminiai gyvūnai. „Vairuotojui skirtumas tą sekundę gal ir nėra didelis – prieš automobilį atsiradęs stambus gyvūnas bet kuriuo atveju kelia milžinišką pavojų. Tačiau teisine prasme skirtumas esminis. Kai gyvūnas turi savininką ar valdytoją, turime ir konkretų subjektą, kurio atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas“, – pabrėžia E. Langys. Šį kartą rytinis susitikimas su arklių banda magistralėje liko neįprastu reginiu ir, laimei, nesibaigė skaudžia nelaime. Tačiau, kaip pažymi E. Langys, tokios situacijos primena, kad kartais vos kelios sekundės kelyje gali lemti ne tik didelius nuostolius, bet ir sudėtingą civilinės atsakomybės bei žalos atlyginimo procesą.