Ruošdamiesi švęsti Lietuvos Respublikos Konstitucijos dieną, 2026 m. spalio 23 d. 9 val. kviečiame į kasmetinę tarptautinę mokslinę-praktinę konstitucinės teisės konferenciją „Konstitucijos daugiasluoksniškumas: matomos ir nematomos jos dimensijos“.

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu priėmė nagrinėti fizinio asmens individualų konstitucinį skundą, kuriuo prašoma ištirti, ar Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 1, 4 dalims, 29 straipsniui, 38 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje įtvirtintas draudimas pakeisti teisę į lytinę tapatybę realizavusio asmens civilinės būklės aktų įrašus apie lytį nenutraukiant teisėtai sudarytos ir egzistuojančios santuokos.

Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos (LRTA) pirmininkė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Sigita Jokimaitė ir LRTA narys, Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas dalyvavo 68-ajame metiniame Tarptautinės teisėjų asociacijos (International Association of Judges, IAJ) suvažiavime, vykusiame Lisabonoje, Portugalijoje. Renginys subūrė teisėjų asociacijų atstovus iš viso pasaulio aptarti bendrų iššūkių, kylančių teismų nepriklausomumui, ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbos ginant teisinės valstybės principus.

Minint Lietuvos Konstitucijos ir Europos teisės dienas, Lietuvos teismai kviečia gyventojus dalyvauti tradicinėje iniciatyvoje „Jūs klausiate – mes atsakome!“. Jos metu bus sudaryta galimybė tiesiogiai pabendrauti su teisėjų padėjėjais ir gauti atsakymus į aktualius bendro pobūdžio teisinius klausimus.

Spalio 20 d. (antradienis) 9.30 Įrašymas į advokatų padėjėjų sąrašą (nuotoliu). 16.00 Baudžiamosios teisės komiteto posėdis Lietuvos advokatūroje (Polocko g. 43c).

Su kokiomis problemomis ir iššūkiais susiduria teismų sistema? Kokie pokyčiai būtini siekiant užtikrinti efektyvų teismų darbą ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą teismais? Apie teismų sistemos aktualijas, veiklos iššūkius ir ateities perspektyvas naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcijoje kalbėjo Kauno apylinkės teismo pirmininkė Sigita Meškauskienė.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai kartu su Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorais atliko plataus masto operaciją, kurios metu išaiškino vieną didžiausių sintetinių narkotikų laboratorijų Baltijos valstybėse ir sulaikė organizuotą grupę asmenų organizavusią ir vykdžiusią narkotikų gamybą itin dideliais kiekiais.

Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos (LRTA) pirmininkė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Sigita Jokimaitė ir LRTA narys, Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas dalyvavo 68-ajame metiniame Tarptautinės teisėjų asociacijos (International Association of Judges, IAJ) suvažiavime, vykusiame Lisabonoje, Portugalijoje. Renginys subūrė teisėjų asociacijų atstovus iš viso pasaulio aptarti bendrų iššūkių, kylančių teismų nepriklausomumui, ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbos ginant teisinės valstybės principus.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kurios viena iš funkcijų yra Europos Sąjungos (ES) finansinių interesų apsauga, šiandien sukvietė partnerius iš ES lėšas administruojančių bei kontroliuojančių institucijų kartu ieškoti veiksmingų priemonių sprendžiant ES fondų tinkamo administravimo ir panaudojimo problemas Lietuvoje, stiprinant rizikų valdymo bei prevencijos sistemas, taip pat analizuoti nusikalstamų veikų, susijusių su ES finansine parama, tyrimo praktiką ir tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Europa gali investuoti milijardus į gynybą, tačiau ar vien pinigų pakaks jos saugumui užtikrinti? Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius pabrėžia, kad tikrasis proveržis neįmanomas be universitetuose gimstančių idėjų. Spalio 16 d. Vilniuje vykusiame Mykolo Romerio universiteto (MRU) kartu su Didžiosios universitetų chartijos observatorija surengtame tarptautiniame renginyje Komisijos narys kalbėjo apie universitetų vaidmenį formuojant Europos ateitį. Tačiau savo kalbą pradėjo netikėtai – nuo asmeninės istorijos apie studijų pasirinkimą sovietmečiu.

Ar šeimos sampratą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiandien turėtume suprasti taip pat, kaip ją supratome prieš daugiau nei tris dešimtmečius? Diskusijos apie šeimos apibrėžimą ir siūlymai jį keisti atskleidžia platesnę dilemą: kaip aiškinti Konstituciją, kai keičiasi visuomenė, valstybės tarptautiniai įsipareigojimai ir pats gyvenimas?

Spalio 14–16 dienomis, pirmą kartą Lietuvoje, Mykolo Romerio universitete (MRU), vyko Didžiosios universitetų chartijos (angl. Magna Charta Universitatum) jubiliejinis renginys, subūręs pasaulio akademinės bendruomenės lyderius – universitetų vadovus, aukštojo mokslo ekspertus ir studentus. Tris dienas trukusio renginio metu buvo diskutuojama apie universitetų misiją ir vaidmenį pasaulyje, susiduriančiame su geopolitiniais bei ekonominiais iššūkiais, politiniu spaudimu, sparčiais technologiniais pokyčiais ir kintančiais visuomenės lūkesčiais.

Artėjant 2027 metų savivaldos rinkimams, verta kelti klausimą ne tik apie tai, ką išrinksime, bet ir apie tai, kaip veikia pati vietos demokratija. Gyventojai šiandien gali tiesiogiai kreiptis į merą socialiniuose tinkluose, nuotoliniu būdu dalyvauti diskusijose ar pasitelkę dirbtinį intelektą parengti argumentuotą kreipimąsi į instituciją. Tačiau ar taip pat sparčiai keičiasi savivaldos institucijos? Ir ar gyventojai iš tiesų žino, kas jiems atstovauja savivaldybių tarybose? Šiuos klausimus kelia Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešosios politikos ir valdymo instituto direktorius prof. dr. Andrius Stasiukynas.