Spalio viduryje Vyriausybė pritarė kitų metų biudžeto projektui ir jį lydinčių įstatymų paketui, o spalio 20 d. Seimas ėmėsi juos svarstyti. Kol visas dėmesys sutelktas į biudžeto skaičius, tame pačiame pakete tyliai juda visai kitokio pobūdžio naujovė. Tai Mokesčių administravimo įstatymo pataisa, pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) galės per teismą laikinai sustabdyti įmonės veiklą iki 180 dienų, o prireikus ir dar tiek pat. Žiniasklaidoje apie tai pasirodė vos kelios naujienų agentūros eilutės, poveikio verslui vertinimas nebuvo rengtas, o projekto aiškinamajame rašte rengėjai tiesiog konstatuoja, kad neigiamų pasekmių nenumatoma. Kada ir kam ši priemonė bus taikoma? Oficialiai pataisa kildinama iš Vyriausybės programos įsipareigojimo užkirsti kelią PVM grobstymui ir griežtinti atsakomybę už šešėlinę veiklą. VMI skaičiuoja, kad visas paketas padėtų išvengti beveik 200 mln. eurų mokestinių praradimų. Priemonė bus taikoma tik juridiniams asmenims ir tik dviem atvejais. Pirmasis – kai VMI turi konkrečių ir objektyvių duomenų, kad įmonė pažeidinėja mokesčių įstatymus, ir kyla reali rizika, kad biudžetui bus padaryta ne mažesnė kaip 400 bazinių socialinių išmokų dydžio žala, o tai nuo kitų metų sudarys 31 200 eurų. Antrasis atvejis yra tada, kai įmonė pakartotinai ar nuolat trukdo patikrinimui, pavyzdžiui, nepateikia esminių duomenų ar dokumentų, ir kartu yra duomenų apie pažeidimus arba bent realią jų riziką. Antruoju atveju – jokia sumos ribos nenustatyta, todėl formaliai pakanka nesutarimo su VMI dėl dokumentų ir įtarimo, kad kažkas gali būti ne taip. Žalos dydis taip pat neįvardytas, todėl, sprendžiant iš projekto teksto, ribojimo pagrindu galėtų tapti ir visai nedidelė ar net dar neatsiradusi žala. Pati priemonė nėra nauja. Rengėjai nurodo, kad ji perimta iš Baudžiamojo proceso kodekso, kur taikoma įmonei, kuriai jau pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tiesa, praktiškai ji taikoma itin retai dėl abejonių, ar yra proporcinga. Siūlomo sprendimo esmė – perkelti ją į mokesčių administravimą, kur nereikia nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamojo proceso garantijų. Kitaip tariant, verslui siūlomi ribojimai, kurie savo prigimtimi yra kraštutinė baudžiamojo proceso priemonė. Kaip tai veiks praktiškai VMI kreipsis į Regionų administracinį teismą, o šis prašymą nagrinės rašytinio proceso tvarka ir nutartį turės priimti per tris darbo dienas. Nutartyje teismas nustatys, kokia apimtimi veikla ribojama. Įmonė gali būti įpareigota nutraukti dalį ar visą veiklą, jai gali būti uždrausta sudaryti naujus ir vykdyti jau sudarytus sandorius, taip pat priimti tiekėjų prekes, paslaugas ir darbus. Bus leidžiama atsiskaityti su biudžetu, mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitus mokėjimus, kuriuos teismas išvardys nutartyje. Ribojimas gali trukti iki 180 dienų, VMI prašymu jis gali būti pratęsiamas dar iki 180 dienų, o jei įmonė per visą šį laiką priežasčių nepašalina, VMI galės inicijuoti jos likvidavimą. Tam kartu keičiamas ir Civilinis kodeksas. Teismo nutartis bus vykdomasis dokumentas. Jau kitą darbo dieną ji bus perduota antstoliui ir Juridinių asmenų registrui, kuris ribojimą paskelbs viešai. Įmonė nutartį galės skųsti per septynias dienas, tačiau skundas vykdymo nestabdys. Kartu įsijungs ir kitos pataisose numatytos priemonės. Ribojimo metu bus stabdomas mokesčių permokų grąžinimas ir įskaitymas, VMI galės areštuoti registruojamą įmonės turtą netaikydama įprastos taisyklės, kad areštuojama ne daugiau, nei reikia nepriemokai padengti, ir nurodyti bankams stabdyti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitų. Pataisos įsigaliotų 2027 m. gegužės 1 d., o iki balandžio pabaigos VMI turėtų pasitvirtinti vidinę kreipimosi į teismą tvarką. Mokesčių administratoriui tai reikštų iki šiol mokesčių teisėje neregėto masto įgaliojimus. VMI iki šiol turėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, tokius kaip turto areštas, hipoteka ar nurodymai bankams, ir kontrolės teisės, pavyzdžiui, patekti į patalpas, paimti dokumentus ar užplombuoti saugyklas, tačiau sustabdyti pačios įmonės veiklos ji negalėjo. Rizika verslui Pirmiausia neramina tai, kad beveik visi kriterijai yra vertinamieji. Kas yra konkretūs ir objektyvūs duomenys, kas yra reali rizika, kokie veiklos neatitikimai yra reikšmingi ir kada valdymo organai laikomi nepasiekiamais, spręs VMI, o paskui per tris dienas teismas. Pati esminių duomenų nepateikimo sąvoka projekte taip pat apibrėžta itin plačiai. Antra, pati procedūra palieka įmonę be balso. Rašytinis procesas per tris darbo dienas reiškia, kad apie prašymą įmonė gali sužinoti jau gavusi nutartį, o jei įmonė nurodytais adresais nepasiekiama, nutartis jai net neįteikiama pasirašytinai. Skundas vykdymo nestabdo, o terminas, per kurį aukštesnis teismas jį turi išnagrinėti, nenustatytas. Trečia, projekto tekstas ir jo pagrindimas tarpusavyje nesuderinti. Aiškinamajame rašte rengėjai nurodo, kad ribojama įmonė galės toliau mokėti pagal anksčiau sudarytas paskolų, lizingo, draudimo, apsaugos, teisinių ir IT paslaugų sutartis. Tačiau pačiame įstatymo tekste tokių išimčių nėra, leidžiami tik tie mokėjimai, kuriuos teismas įrašys į nutartį, o įrašyti juos jis turės per tris dienas. Dar vienas prieštaravimas yra tas, kad teismo nutartis leidžia mokėti darbo užmokestį, bet VMI tuo pačiu metu įgyja teisę nurodyti bankams stabdyti lėšų išmokėjimą iš sąskaitų. Tai kelia klausimą, ar projektas parengtas laikantis teisėkūros reikalavimų, nes aiškinamasis raštas turėtų atskleisti siūlomo reguliavimo turinį, o ne žadėti tai, ko įstatymo tekste nėra. Žala dėl žlugusių sandorių Didžiausia rizika verslui kyla ne tik iš VMI, bet ir iš rinkos. Teismui uždraudus vykdyti jau sudarytus sandorius, įmonė per vieną dieną tampa sutartis pažeidžiančia šalimi. Jos laukia netesybos, nutrūkusios tiekimo grandinės, prarasti klientai, bankų reikalavimų pažeidimai ir prastovos darbuotojams. Ar įmonė galės remtis nenugalima jėga, lieka atviras klausimas, nes ribojimo priežastis siejama su pačios įmonės tariamu elgesiu. Klausimų kils ir tiekėjams: ribojamai įmonei uždraudus priimti prekes, paslaugas ir darbus, jie negalės įvykdyti su ja sudarytų sutarčių, o jų įsipareigojimai savo partneriams dėl to neišnyksta. Net jei aukštesnis teismas nutartį vėliau panaikintų, tai savaime nepašalintų per tą laiką sandoriams ir reputacijai padaryto poveikio. Projekte apie žalos, kurią įmonė ir jos partneriai patirtų dėl laikino veiklos ribojimo, atlyginimą nekalbama, o antikorupcinio vertinimo pažymoje atsakomybės klausimas pažymėtas kaip neaktualus. Žalą patyrusiai įmonei liktų tik bendrosios Civilinio kodekso taisyklės, pagal kurias valstybė atsako tik už neteisėtus institucijos veiksmus. Tolesnė priemonės tvirtinimo procedūra Siūlomus pakeitimus dabar svarstys Seimo komitetai, tačiau jie tai darys skubos tvarka, nes projektai tiesiogiai įtraukti į biudžeto paketą ir juda kartu su juo. Tokiam reguliavimui, kuris leidžia sustabdyti veikiančios įmonės veiklą, to aiškiai per mažai. Būtų racionalu šį projektą nuo biudžeto atskirti ir svarstyti įprasta tvarka, kad suinteresuota visuomenė, verslo asociacijos ir praktikai galėtų įsitraukti į priemonės svarstymą su savo įžvalgomis. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią priemonę, turėtų gerokai detaliau apibrėžti ir jos taikymo sąlygas, ir leistinas išimtis iš taikymo režimo. Verta diskutuoti apie aiškius, o ne vertinamuosius kriterijus, apie pareigą išklausyti įmonę iki nutarties priėmimo, apie įstatyme įtvirtintą leidžiamų mokėjimų sąrašą, įskaitant teisines paslaugas, apie skundo poveikį nutarties vykdymui ir apie žalos atlyginimo taisyklę. Jei projektas Seime bus patvirtintas tokios apimties, kokios yra dabar, didžioji dalis šių klausimų atiteks VMI diskrecijai. Teismų praktikos nėra, o kaip su viešai paskelbtu ribojimu elgsis bankai, tiekėjai ir klientai, šiandien nežino niekas. Pačioms įmonėms, jei tokia priemonė būtų patvirtinta, vertėtų iš naujo peržiūrėti savo mokestinių prievolių vykdymo tvarką, įskaitant tai, kaip tvarkomos ir išdėstomos susidariusios mokestinės skolos, ir atidžiau įvertinti, kaip bus bendraujama su VMI, jei iš jos bus gauta užklausų. Kilus abejonių, tokius klausimus verta išsiaiškinti iš anksto, kol jie dar nevirto prašymu teismui dėl laikino veiklos ribojimo, tiek su pačia VMI, tiek pasitarus su teisininkais.