Kaip efektyviausiai išnaudoti dirbtinio intelekto sprendimus finansinių technologijų ir finansinių nusikaltimų prevencijos srityse – apie tai diskutavo finansų viceministras Januš Kizenevič susitikęs su Švedijos dirbtinio intelekto bendrovės „Brayns“ bendraįkūrėja ir vadovė Tara Abdi. Pasak viceministro, šios temos yra ypač aktualios Lietuvai atsižvelgiant į mūsų stiprią finansinių technologijų ekosistemą ir patirtį kovos su pinigų plovimu srityje. „Lietuva sukūrė stiprią, tarptautiniu mastu pripažintą finansinių technologijų ir mokėjimų ekosistemą, kurioje yra didelė novatoriškų finansinių paslaugų įmonių koncentracija. Tai sukuria tinkamą aplinką įmonėms, kuriančioms naujus technologinius sprendimus. Matome didelį dirbtinio intelekto potencialą, kuris galėtų sumažinti pasikartojantį ir daug informacijos reikalaujantį atitikties darbą bei leistų savo srities profesionalams daugiau dėmesio skirti sudėtingiems atvejams ar rizikos vertinimui“, – pabrėžia viceministras J. Kizenevič. Pasak viceministro, Lietuva daug investavo į glaudų viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje. VšĮ „Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras“ suteikia platformą finansų įstaigoms, valdžios institucijoms ir kitoms suinteresuotosioms šalims keistis žiniomis, plėtoti patirtį ir aptarti praktinius finansinių nusikaltimų prevencijos iššūkius. Todėl bene svarbiausias klausimas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje yra ne kiek galima automatizuoti procesus, bet ar dirbtinis intelektas iš esmės gali pagerinti veiksmingumą, saugumą ir kokybę. „Manome, kad tai galėtų būti ypač aktualu novatoriškoms įmonėms, dirbančioms technologijų ir atitikties sandūroje, ir džiaugiamės, kad „Brayns“ jau bendradarbiauja su Lietuvos kovos su pinigų plovimu bendruomene“, – sako viceministras. „Brayns“ – 2025 m. Stokholme įkurta Švedijos dirbtinio intelekto (DI) įmonė, kuri kuria DI sprendimus finansų sektoriaus atitikties ir finansinių nusikaltimų prevencijos srityje. Įmonė siekia ne tik padėti darbuotojams atlikti atitikties užduotis, bet automatizuoti dalį procesų, pasitelkiant DI agentus, kurie vykdo užduotis pagal konkrečios įmonės taisykles ir procedūras. Šaltinis >>

Registruotas nepilnamečių nusikalstamumas Lietuvoje per pastaruosius penkiolika metų reikšmingai sumažėjo, ypač sunkaus smurto ir vagysčių. Vis dėlto, kaip pokalbyje pabrėžia doc. G. Sakalauskas, statistika neatskleidžia viso vaizdo – tarp jaunų žmonių vis dar daug patyčių, o dalis jų susiduria su sudėtingomis socialinėmis problemomis. Kartu svarbu suprasti, kad tam tikras ribų išbandymas paauglystėje nėra neįprastas: dauguma jaunų žmonių, padariusių teisės pažeidimų, nusikalstamo elgesio kelio netęsia.