Ginčas su valstybės ar savivaldybės institucija verslui paprastai reiškia bylą administraciniame teisme. Regionų administracinio teismo duomenimis, 2025 m. viena byla vidutiniškai buvo išnagrinėjama per 143 dienas, o kartu su apeliacija procesas neretai užsitęsia iki dvejų metų. Ir visą tą laiką ginčijamas sprendimas galioja: gali būti sustabdyti statybos darbai, panaikinta, skaičiuojama mokestinė prievolė, reikalaujama grąžinti paramą. Greta teismų sistemos veikia gerokai operatyvesnė alternatyva. Lietuvos administracinių ginčų komisija (LAGK) skundą privalo išnagrinėti per 20 darbo dienų, o sprendimą surašyti per 3 darbo dienas. Žyminio mokesčio mokėti nereikia, atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidų – taip pat. Nepatenkintas rezultatu pareiškėjas nieko nepraranda: teisė kreiptis į teismą išlieka, o ginčas teisme nagrinėjamas iš naujo – teismas nėra saistomas komisijos vertinimo. Šia galimybe tiek fiziniai asmenys, tiek įmonės naudojamasi vis dažniau: 2025 m. LAGK gavo 2 412 skundų – 73 proc. daugiau nei 2022 m. Vis dėlto verslo ginčuose ikiteisminiai procesai tebėra nepakankamai įvertinti: jie neretai praleidžiama automatiškai, net neįvertinus, ar konkrečiu atveju nebūtų tikslingiau nei bylinėtis teisme. Kodėl ikiteisminis kelias verslui dažnai racionalesnis? Pirmiausia, taupomas laikas ir kaštai. Kelios savaitės vietoj kelių mėnesių ar metų – tai esminis skirtumas verslui, kuriam kiekviena sustabdytos veiklos diena reiškia nuostolius. Be to, procedūra nemokama, o pralaimėjus nereikia atlyginti institucijos išlaidų – tai apsauga, kurios teismo proceso metu nėra. Antra, laimėjimo galimybės yra realios. 2025 m. iš esmės išnagrinėjus skundus, beveik 30 proc. reikalavimų buvo patenkinti visiškai arba iš dalies. Trečia, komisijos sprendimai dažniausiai lieka galutiniai. 2025 m. teismui apskųsta tik 10 proc. iš jų, o panaikinti sprendimai sudaro vos 2 proc. visų priimtų sprendimų, taigi įsiteisėjo 98 proc. . Šie skaičiai rodo, kad „papildomos stadijos“ galimybė dažnai pervertinama: tikimybė, kad ginčas ikiteismine tvarka ir baigsis, yra didelė. Taikaus kelio galimybė Ikiteisminėje stadijoje veikia ir taikus kelias. 2025 m. LAGK vyko 36 neteisminės mediacijos procesai (2024 m. – 20), o iš 30 baigtų procesų sudaryta 20 taikos sutarčių. Praktikoje ikiteisminė stadija verslui labiausiai pasiteisina, kai yra nedidelės apimties ginčai, o vertė neproporcinga bylinėjimosi teisme kaštams ir trukmei. Taip pat ilgai trunkančiose procedūrose (statybos leidimų, teritorijų planavimo, paramos administravimo, licencijavimo ar patikrinimų), kai institucija priima daug tarpinių sprendimų, turinčių įtaką asmenims: atsisako pateikti dokumentus, nepagrįstai stabdo procedūrą, atsisako nagrinėti prašymą, vilkina veiksmus. Kiekvienas jų atskirai gali atrodyti per smulkus teismui, tačiau bendrai jie formuoja visos procedūros eigą. Ko ikiteisminė tvarka neduoda LAGK nesprendžia žalos atlyginimo klausimų – reikalavimą dėl turtinės ar neturtinės žalos vis tiek teks reikšti teisme. Komisija taip pat nepriteisia bylinėjimosi išlaidų: laimėjus atstovavimo išlaidos lieka nekompensuotos, nors, perkėlus ginčą į teismą, jos, įskaitant ir patirtąsias ikiteisminėje stadijoje, gali būti atlygintos. Galiausiai – komisijos kompetencija siauresnė: ginčai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ar priskirti išimtinei teismų kompetencijai jai nepriklauso. 2025 m. LAGK atsisakė priimti 562 skundus, iš jų 505 – būtent dėl kompetencijos. Verta prisiminti ir tai, kad kai kuriais atvejais ikiteisminė tvarka privaloma: mokestiniuose ginčuose (Mokestinių ginčų komisija), ginčuose dėl Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros ir „Sodros“ teritorinių skyrių sprendimų. Jos nesilaikius, teismas atsisako priimti skundą. Kas keisis nuo 2027 m. sausio? Teisingumo ministerija parengė įstatymų projektų paketą, kuriuo iš esmės peržiūrimas Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas – keičiami 17 straipsnių. Planuojama, kad pakeitimai įsigalios 2027 m. sausio 1 d. Verslui aktualiausi penki. 1. Skundo padavimo terminas ilgės iki dviejų mėnesių. Iki šiol buvo susiklosčiusi nelogiška padėtis: institucijos neveikimą buvo galima skųsti per du mėnesius, o sudėtingesnį jos sprendimą – tik per vieną. Naujasis terminas šiuos atvejus suvienodina ir atitinka ES valstybėse įprastą 60–90 dienų praktiką. 2. Panaikinamas kompetencijos pasidalijimas tarp LAGK Vilniuje ir teritorinių padalinių – skundą bus galima paduoti bet kuriam padaliniui. Praktinis rezultatas: ginčas bus nagrinėjamas arčiau verslo buveinės, o ne ten, kur įsikūrusi institucija. 3. Tarpinius sprendimus reikės skųsti per 15 darbo dienų. Sprendimams dėl ginčo esmės lieka mėnuo, o procedūriniams – dėl atsisakymo priimti skundą, jo laikymo nepaduotu, termino neatnaujinimo ar bylos nutraukimo – nustatomas trumpesnis terminas. Veiks dvi skirtingos apskundimo trajektorijos, todėl prireiks atidumo. 4. Ilgės procedūriniai terminai. Institucija medžiagą ir atsiliepimą teiks per 8 darbo dienas vietoj 5, sprendimas bus priimamas per 4 darbo dienas vietoj 3, o nagrinėjimas galės būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 20 darbo dienų (vietoj neriboto pratęsimų skaičiaus po 10 dienų). Maksimali trukmė ilgėja nuo 30 iki 40 darbo dienų, bet tai vis tiek beveik keturis kartus greičiau nei teisme. 5. LAGK galės kreiptis dėl norminio akto teisėtumo – sustabdyti bylą ir kreiptis į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto atitikties Konstitucijai, įstatymui ar Vyriausybės teisės aktui. Verslui tai reikšminga: iki šiol abejonės dėl poįstatyminio reguliavimo teisėtumo priversdavo eiti tiesiai į teismą. Bendra kryptis aiški: ikiteisminė stadija stiprinama ir daroma patrauklesnė, o administracinių teismų krūvį siekiama sumažinti. Verslui tai reiškia, kad artimiausiais metais sprendimas, kur kelti ginčą su institucija, taps dar reikšmingesniu strateginio pasirinkimo klausimu – ir vis rečiau pateisinamu automatiniu ėjimu į teismą.