Naujiena perkantiems ar paslaugas užsisakantiems internetu. Naujas ES reikalavimas įpareigojo nuotolinę prekybą vykdančius verslus nuo birželio 19 d. įdiegti aiškiai matomą „sutarties atsisakymo“ mygtuką ir sudaryti sąlygas atsisakyti sutarties taip pat lengvai, kaip ir ją sudaryti. Lietuvoje šis reikalavimas galioja verslui, sudarančiam nuotolines sutartis su ES vartotojais, nepriklausomai nuo to, kur verslas registruotas, o jo laikymąsi prižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Palengvinimas vartotojams Iki šiol vartotojo teisė per 14 dienų atsisakyti nuotoliu sudarytos sutarties egzistavo, tačiau praktikoje jos įgyvendinimas labai priklausė nuo prekybininko. Vieni tam siūlė elektroninę formą, kiti prašė rašyti el. laišką ar pildyti atskirą dokumentą, treti atsisakymo nuorodą paslėpdavo taip, kad ją rasti būdavo sunkiau nei sudaryti pačią sutartį. Nuo 2026 m. birželio 19 dienos situacija pasikeitė iš esmės – sutarties atsisakymo funkcija turi būti pateikiama toje pačioje internetinėje sąsajoje, per kurią sutartis buvo sudaryta. Praktiškai tai reiškia, kad verslo svetainėje ar programėlėje jau turėjo atsirasti aiškiai matomas ir lengvai randamas mygtukas arba nuoroda su užrašu „Atsisakyti sutarties“ (ar kita analogiška ir nedviprasmiška formuluote). Šis mygtukas turi būti rodomas visą atsisakymo laikotarpį ir veikti net tiems pirkėjams, kurie pateikė užsakymą neprisiregistravę. „Logika paprasta iki kraštutinumo: jei sutartį galima sudaryti vienu mygtuko spustelėjimu, jos atsisakyti turi būti galima tuo pačiu vienu spustelėjimu. ES nebepatiki verslui spręsti, kaip vartotojas gali atsisakyti sutarties, dabar tai nustato įstatymas”, – sako Andrius Iškauskas, advokatų kontoros NOOR partneris. Kam taikoma, o kam ne? NOOR partneris, advokatas Andrius Iškauskas pastebi, kad dažna verslo klaida yra manyti, kad naujovė liečia tik finansų sektorių. „Mitas, kad ši prievolė daugiausia liečia finansinių paslaugų sektorių. Direktyva tikrai išaugo iš finansų sektoriaus, bet mygtuko sukūrimo pareiga peržengė jo ribas: ji galioja visur, kur vartotojas turi teisę per 14 dienų apsigalvoti. Išimtys siauros: individuali gamyba, greitai gendantys produktai, higienos prekės, iškart pateiktas skaitmeninis turinys. Visa kita patenka į taikymo sritį”, – pabrėžia Andrius Iškauskas. Aiškesnis procesas – mažiau nesusikalbėjimo Pasak advokato, nors vartotojus saugoti reikia, bet šiuo konkrečiu atveju teisėje atsiranda ir kiek perteklinis, itin detalus įpareigojimas. Bet kokiu atveju, jį vykdyti reikia. Ir labai svarbu neapsiriboti vien mygtuko įrengimu. „Paspaudus „Atsisakyti sutarties“, vartotojas turi galėti pateikti elektroninį pareiškimą, kuriame nurodo vardą ir pavardę, sutarties duomenis bei kontaktus patvirtinimui gauti, o tada patvirtinti savo valią papildomu mygtuku (rekomenduojama formuluotė – „Patvirtinti sutarties atsisakymą”). Gavęs pareiškimą, verslas privalo nedelsdamas išsiųsti patvirtinimą patvariojoje laikmenoje (pavyzdžiui, el. paštu), nurodydamas atsisakymo turinį, pateikimo datą ir laiką“, – apie pilno proceso svarbą pasakoja advokatas. Tęstinėms paslaugoms, pavyzdžiui turinio prenumeratoms, teisė atsisakyti išlieka visas 14 dienų, todėl advokatas pataria verslui iš anksto apgalvoti, kaip proporcingai bus apskaičiuojama kaina, jei vartotojas sutartį nutrauks jos viduryje. Priežiūra ir rizika Naujųjų reikalavimų laikymąsi prižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Už pažeidimą yra numatyta bauda, kuri gali siekti nuo 500 iki 5 000 eurų. Jei pažeidimas nesukelia didelės žalos vartotojų interesams, tarnyba gali apsiriboti įspėjimu. Tačiau, teisininkas įžvelgia rizikų. „Mygtukas – tai tik ledkalnio viršūnė. Jį reikia sujungti su prekių grąžinimo, pinigų grąžinimo ir vartotojo sutarties atsisakymo patvirtinimo procesais. O kaina už neveikimą labai konkreti: jei vartotojo tinkamai neinformuojama apie atsisakymo teisę, 14 dienų virsta 12 mėnesių ir 14 dienų. Susitvarkyti iš anksto kainuoja kelis kartus mažiau, nei paskui aiškintis su VVTAT“, – sako advokatų kontoros NOOR partneris Andrius Iškauskas. Rekomendacijos verslui Nors mygtukas jau turėjo būti įrengtas, to nepadariusiems advokatas rekomenduoja negaišti ir imtis veiksmų: • Peržiūrėti, kurie produktai ar paslaugos patenka į taikymo sritį, o kuriems galioja išimtys. • Įsitikinti, kad atsisakymo funkcija įdiegta ir veikia – ji turi būti aiškiai matoma, prieinama visą atsisakymo laikotarpį ir tiems vartotojams, kurie neturi susikūrę paskyros. • Sujungti mygtuką su realiais grąžinimo, pinigų grąžinimo bei patvirtinimo procesais – vien techninis mygtukas pareigos neįvykdo. • Tęstinėms paslaugoms iš anksto nustatyti proporcingo kainos skaičiavimo tvarką nutraukimo atveju. Advokatų kontora NOOR specializuojasi pagrindinėse verslo teisės srityse ir yra pripažinta tarptautinių teisės žinynų. Žinyne „Legal 500“ kontora įvertinta 11 teisės praktikos sričių, o „Chambers Europe“ 2026 – NOOR pripažinta tarp lyderiaujančių advokatų kontorų Lietuvoje penkiose srityse. Šiuo metu NOOR advokatų profesinė bendrija vienija daugiau nei 50 teisininką, iš kurių 32 advokatai.

Interviu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja ir Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos pirmininke Sigita Jokimaite. Pokalbyje aptariami teisėjo profesijai keliami reikalavimai, teismų sistemos aktualijos, visuomenės pasitikėjimo teismais stiprinimas, teisėjų bendruomenės iššūkiai bei veiksniai, lemiantys jaunųjų teisininkų apsisprendimą rinktis teisėjo karjerą.