PRENUMERATORIAMS
Juditos Grigelytės nuotrauka
2026-07-15
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai įveda reikšmingus pokyčius, susijusius su aplinkosaugos ir atliekų tvarkymo reikalavimais. 252 straipsnyje įvestos naujos baudos už apmokestinamųjų gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo pažeidimus, įskaitant pakartotinius pažeidimus. Papildytas 252-1 straipsnis numato baudas už baterijų atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymą. 255-1 straipsnyje išplėstas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto pažeidimų sąrašas. 589 straipsnio pakeitimai išplečia aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų ir muitinės kompetenciją. 608 straipsnyje pridėta daugiau atvejų, kai asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn už dokumentų nepateikimą.
INFOLEX + | Civilinė teisė
Vytautas Nekrošius
VU TF prof. habil. dr.
Vytautas Nekrošius
2026-06-22
Mieli kolegos, šį sykį iš septynių nutarčių cituoju dvi. Pirmojoje teismas nagrinėjo konkurencinio dialogo, kaip viešųjų pirkimų sudėtinės dalies, paskirtį bei sukeliamas pasekmes. Teismas konstatavo, kad dialogo etapas yra neįpareigojantis, todėl galima siūlyti naują sprendinį galutiniame pasiūlyme, net jeigu jisai nebuvo aptartas dialogo metu. Antrojoje nutartyje pasisakyta dėl lengvatinės...
Regionų administracinio teismo Teisės grupės patarėja Simona Bareikytė
2026-07-13
Šiame interviu kalbamės su Regionų administracinio teismo Teisės grupės patarėja Simona Bareikyte apie teisėjo padėjėjo profesiją, administracinio proceso ypatumus, inovacijas teismuose ir dirbtinio intelekto galimybes. Taip pat aptariame bendruomeniškumo svarbą, profesinius iššūkius bei tai, kas padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp atsakingo darbo ir asmeninio gyvenimo.
Teismų praktikos išaiškinimai
  • Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje asmuo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta mažiausia 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija kraujyje), vairuodamas automobilį, jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio į vandens telkinį, dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu žuvo automobilio keleivės – šio asmens sugyventinė ir mažametė duktė.
INFOLEX + | Baudžiamoji teisė
Remigijus Merkevičius
Advokatas, VU TF docentas dr.
Remigijus Merkevičius
2026-07-07
Mieli kolegos, šią savaitę apžvelgiame keturias LAT nutartis. Baudžiamoji procesinė analizė šios savaitės LAT nutartyse vėl apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais apie įrodymų sampratą, įrodymų vertinimą (tiksliau, tipines situacijas, kuriose in abstracto galima kalbėti apie BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą) ir žemesniųjų instancijų teismų pareigą pagrįsti / motyvuoti baigiamuosius...
Podkastai
Rodyti daugiau
Powered by Microsoft Azure
Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė
VU TF prof. dr.
Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė
2026-06-22
Laba diena, mieli skaitytojai, kadangi praėjusią savaitę dėl Liteko2 veiklos sutrikimų prieiga prie paskelbtų nutarčių buvo labai ribota, todėl aptarsiu tik vieną LVAT išplėstinės kolegijos nutartį byloje dėl „Nemuno aušra“ finansavimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. birželio 16 d.sprendimas administracinėje byloje Nr. eR-11-821/2026. Tai viena reikšmingiausių pastarų...
Lietuvos advokatūros naujienos
Teismai ir ikiteisminis procesas
Universitetai ir teisės mokslas
PRENUMERATORIAMS
Žyminio mokesčio
Išeitinės išmokos
Notaro paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių
Advokato paslaugų
Savaitės apžvalga:
Svarbiausi teisės pokyčiai trumpai
Siunčiama pirmadieniais
Prenumeruodami sutinkate su privatumo politika ir naudojimo sąlygomis
  • Teisininko nuotrauka
    Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
    2026-07-15
    Šiuolaikinė valstybė nuolat ieško būdų, kaip užtikrinti kuo didesnę žmogaus teisių apsaugą, sprendimų skaidrumą ir institucijų atskaitomybę. Tačiau kartu vis dažniau susiduriame su paradoksu: siekdami apsaugoti žmogų nuo galimo neteisingumo, kuriame tokį procedūrų ir kontrolės mechanizmų tinklą, kuris pats tampa kliūtimi veiksmingam teisingumui. Teisė tampa vis sudėtingesnė, o žmogui vis sunkiau joje orientuotis. Pastaraisiais metais viešajame administravime ryškėja procedūrų labai detalaus, netgi smulkmeniško teisinio reglamentavimo tendencija. Administracinės procedūros savo išorine forma vis labiau artėja prie teisminio proceso modelio: asmeniui suteikiama teisė dalyvauti, teikti paaiškinimus, susipažinti su medžiaga, ginčyti tarpinius veiksmus. Visa tai grindžiama teisėtu siekiu užtikrinti žmogaus teises ir apsaugoti asmenį nuo galimo administracinio savavališkumo. Tačiau kartu kyla klausimas – ar procedūrų gausa visuomet priartina prie teisingumo? Pati procedūra nėra vertybė savaime. Ji yra priemonė pasiekti teisėtą, pagrįstą ir žmogaus orumą gerbiantį rezultatą. Kai procedūra tampa savitikslė, rizikuojama prarasti esminį teisės tikslą – veiksmingai spręsti žmogaus problemas ir užtikrinti realų, o ne deklaratyvų teisingumą. Neatsitiktinai vis dažniau girdime žmonių nusivylimą ne pačiu sprendimu, bet jo priėmimo trukme ir sudėtingumu. Asmuo, siekiantis pasinaudoti savo subjektine teise, neretai turi pereiti ilgą administracinių veiksmų grandinę. Dažnai, nustatant naują administracinių procedūrų teisinį reglamentavimą, iš karto yra kuriamas su juo susijęs kontrolės mechanizmas, tuo netiesiogiai a priori preziumuojama, kad naujai sukurtų ne visuomet bus laikomasi. Taip formuojasi uždaras ratas: daugiau procesinių taisyklių lemia daugiau kontrolės, o daugiau kontrolės – dar daugiau procedūrų. Tokioje sistemoje kyla pavojus, kad valstybė pradeda ne pasitikėti žmogumi ir savo institucijomis, o pirmiausia kurti apsaugos priemones nuo galimų pažeidimų. Tačiau pernelyg detalus reguliavimas ne visuomet sukuria daugiau teisingumo. Kartais jis tik apsunkina sprendimų priėmimą, didina administracinę naštą ir ilgina laiką, per kurį žmogus gali realiai įgyvendinti savo teises. Teisės veiksmingumas negali būti vertinamas vien pagal tai, kiek procedūrinių garantijų yra numatyta. Ne mažiau svarbu, ar sistema leidžia žmogui laiku pasiekti rezultatą. Ilgai trunkantis sprendimų priėmimas pats savaime gali tapti teisingumo problema. Teisingumas, kuris pasiekiamas pernelyg vėlai, praranda dalį savo vertės. Kita vertus, būtų klaidinga teigti, kad procedūros apskritai nėra reikalingos. Demokratinėje valstybėje jos atlieka itin svarbią funkciją – riboja valdžios savivalę, užtikrina asmens teisę būti išklausytam ir leidžia priimti pagrįstus sprendimus. Tačiau čia itin svarbi pusiausvyra. Procedūros turi padėti įgyvendinti teisingumą, o ne tapti kliūtimi jam pasiekti. Šiame kontekste ypač svarbi tampa valstybės tarnybos samprata. Pats terminas „valstybės tarnautojas“ suponuoja tarnavimo idėją. Valstybės institucijų veikla negali būti grindžiama vien formaliu taisyklių taikymu ar siekiu išvengti atsakomybės. Viešąją valdžią įgyvendinantis asmuo turi suvokti, kad jo sprendimai tiesiogiai veikia žmogaus gyvenimą, o teisinio reguliavimo tikslas nėra vien kontroliuoti, bet ir padėti. Pasitikėjimą valstybe lemia ne tik galutinis sprendimas, bet ir pats sprendimo priėmimo procesas. Žmogui svarbu jaustis suprastam ir matyti, kad institucija siekia išspręsti jo situaciją. Būtent todėl viešajame administravime itin svarbios tampa ne vien formalios kompetencijos, bet ir tokios vertybės kaip pagarba žmogui, nuolankumas bei atsakomybė. Teisė negali egzistuoti atsietai nuo moralės ir sveiko proto. Net ir pati detaliausia procedūra nepakeis teisingumo jausmo, jei sistema taps pernelyg sudėtinga, lėta ir orientuota į pačią save. Todėl šiandien ypač svarbu ne tik kurti naujas taisykles, bet ir nuolat klausti, ar jos iš tiesų padeda žmogui. Valstybės stiprybė matuojama ne procedūrų kiekiu, o gebėjimu užtikrinti aiškų, suprantamą ir veiksmingą teisingumą. Šaltinis >>
Infolex.atitiktis
Naujausios konsultacijos