Darbo ginčų komisijos prioritetinis tikslas – padėti darbo ginčo šalims susitarti ir ginčą užbaigti taikiai. Darbo kodekse numatyta, kad darbo ginčų komisijos pirmininkas turi pasiūlyti šalims sudaryti taikos sutartį. Toks susitarimas gali padėti išvengti ilgai trunkančio ir brangaus bylinėjimosi, tačiau taikos sutarties sąlygos turi būti konkrečios, teisėtos ir nepažeisti nė vienos šalies teisių. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pabrėžia, kad taikos sutarties sąlygas šalys derina tarpusavyje, o darbo ginčų komisija įvertina, ar susitarimas gali būti patvirtintas. „Prieš tvirtindama taikos sutartį, darbo ginčų komisija įvertina, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, nesukelia esminės šalių nelygybės ir ar abi šalys elgiasi sąžiningai, pavyzdžiui, nesinaudoja kitos šalies silpnumu, nepatyrimu ar neapdairumu. Jeigu šalių sutaikyti nepavyksta arba pateikta taikos sutartis negali būti patvirtinta, darbo ginčas nagrinėjamas iš esmės“, – paaiškina I. Janukevičienė. Bendro pobūdžio darbuotojo atsisakymas reikšti pretenzijas gali būti neteisėtas Reikalavimai taikos sutarties turiniui atsispindi ir teismų praktikoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-18250-1159/2026 nagrinėjo prašymą patvirtinti darbdavio ir darbuotojo taikos sutartį, sudarytą nutraukus darbo santykius. Pareiškėjai nurodė, kad darbo santykiai nutraukti abipusiu sutarimu ir taikiai, o šalys viena kitai neturi jokių pretenzijų ar reikalavimų. Sutartyje darbuotojas taip pat patvirtino, kad darbdavys laiku ir visa apimtimi atliko visus su darbo santykiais susijusius mokėjimus, įskaitant darbo užmokestį, dienpinigius, komandiruočių išlaidas, kompensacijas ir kitas išmokas. Be to, darbuotojas įsipareigojo nereikšti darbdaviui jokių pretenzijų, skundų ar ieškinių ir nesikreipti į darbo ginčų komisiją, teismą, VDI ar kitą instituciją dėl klausimų, kurie, kaip nurodyta sutartyje, buvo išspręsti taikos sutartimi. Teismas tokios taikos sutarties nepatvirtino. Jis pažymėjo, kad atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad analogiško įsipareigojimo nereikšti reikalavimų sutartyje neprisiėmė darbdavys. Teismo vertinimu, tokia darbdavio parengta sąlyga sudarė prielaidas piktnaudžiauti stipresnės darbo santykių šalies padėtimi ir neatitiko darbo teisės subjektų lygybės principo. Pasak Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėjos, taikos sutartimi negali būti siekiama apskritai užkirsti darbuotojui kelio ateityje ginti savo teises. „Taikos sutartis turi išspręsti konkretų tarp šalių kilusį ginčą, o jos sąlygos turi būti aiškios ir abipusės. Bendro pobūdžio darbuotojo pareiškimas, kad jis niekada neturės jokių pretenzijų darbdaviui ar nesikreips į kompetentingas institucijas, negali būti naudojamas kaip priemonė panaikinti įstatymuose įtvirtintą darbuotojo teisę į teisminę ar kitą teisinę gynybą, – pažymi I. Janukevičienė ir priduria, kad ypač svarbu įvertinti, ar susitarimu nesukuriama nepagrįsta vienos šalies persvara.“ Nagrinėtoje byloje teismas taip pat nustatė, kad taikos sutarties nuostatos buvo pernelyg deklaratyvios: jomis nebuvo išspręstas konkretus kilęs ginčas ir neužkirstas kelias konkrečiam galimam ginčui ateityje. Todėl darbuotojo įsipareigojimas nesikreipti į teismą buvo pripažintas nepagrįstu. Dėl darbo ginčo pirmiausia kreipiamasi į darbo ginčų komisiją Teismas minėtoje nutartyje atkreipė dėmesį ir į privalomą ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo tvarką. Jeigu tarp darbdavio ir darbuotojo yra kilęs darbo ginčas dėl teisės ir šalys jį siekia išspręsti taikos sutartimi dar iki kreipimosi į teismą, jos pirmiausia turėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją ir prašyti patvirtinti sudarytą taikos sutartį. Kadangi byloje pareiškėjai šios ikiteisminės tvarkos nesilaikė, o pateiktos sutarties nuostatos neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas prašymą patvirtinti taikos sutartį atmetė. I. Janukevičienė primena, kad taikos sutartis gali būti sudaryta ir pateikta darbo ginčų komisijai tvirtinti bet kuriojeproceso stadijoje, net ir po darbo bylos išnagrinėjimo, kol darbo ginčų komisijos sprendimas nėra įsiteisėjęs. Patvirtinus taikos sutartį, darbo ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, o patvirtintas susitarimas šalims tampa privalomas. Jeigu taikos sutartis patvirtinama po darbo bylos išnagrinėjimo, kai sprendimas jau yra priimtas, tačiau dar neįsiteisėjęs, ankstesnis sprendimas panaikinamas. Ką daryti, jeigu taikos sutartis ar DGK sprendimas nevykdomi? Jeigu taikos sutarties sudaryti nepavyksta, darbo ginčų komisija išnagrinėja ginčą ir priima sprendimą. Kai patenkinamas visas darbuotojo reikalavimas arba jo dalis, sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti vykdomi skubiai. Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus vieno mėnesio terminui nuo jo priėmimo dienos, jeigu nė viena šalis per šį laikotarpį nepareiškia ieškinio teisme. Jeigu sprendimas ginčijamas tik iš dalies, likusi, su ginčijama dalimi nesusijusi sprendimo dalis įsiteisėja. „Įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu kita šalis jo savanoriškai nevykdo, sprendimas pirmiausia turėtų būti pateiktas antstoliui, nes vykdomųjų dokumentų priverstinio vykdymo funkciją atlieka antstoliai, – paaiškina I. Janukevičienė. – VDI darbo ginčų komisijų sprendimų vykdymo nekontroliuoja, kadangi ši funkcija nepatenka į VDI kompetenciją.“ Darbuotojas, pageidaujantis pradėti priverstinį vykdymą, turi kreiptis į Lietuvos antstolių rūmus. Be to, kai darbdavys nevykdo įsiteisėjusio darbo ginčų komisijos sprendimo, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją ir prašyti skirti darbdaviui baudą. „Darbo ginčų komisija gali skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo, tačiau ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Svarbu, kad ši bauda priteisiama darbuotojo naudai“, – pažymi I. Janukevičienė. Daugiau informacijos apie įsiteisėjusio sprendimo pateikimą vykdyti ir galimas jo nevykdymo pasekmes pateikiama Atmintinėje dėl DGK sprendimo vykdymo ir nevykdymo pasekmių. Plačiau apie kreipimosi į darbo ginčų komisiją tvarką galima paskaityti atmintinėje apie kreipimąsi į darbo ginčų komisiją. Šaltinis >>

Šiame interviu kalbamės su Regionų administracinio teismo Teisės grupės patarėja Simona Bareikyte apie teisėjo padėjėjo profesiją, administracinio proceso ypatumus, inovacijas teismuose ir dirbtinio intelekto galimybes. Taip pat aptariame bendruomeniškumo svarbą, profesinius iššūkius bei tai, kas padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp atsakingo darbo ir asmeninio gyvenimo.