PRENUMERATORIAMS
Juditos Grigelytės nuotrauka
2026-11-17
Nuo 2027 m. vasario darbdaviai pradeda teikti papildomus darbo užmokesčio duomenis „Sodrai“. Tai vienas iš svarbių žingsnių įgyvendinant Europos Sąjungos Skaidraus darbo užmokesčio direktyvą, kuria siekiama mažinti vyrų ir moterų atlygio skirtumus ir užtikrinti vienodą darbo užmokestį už tokį patį ar vienodos vertės darbą. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad nuo kovo 15 d. darbuotojai taip pat įgis teisę prašyti informacijos apie savo ir tos pačios pareigybių grupės darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal lytį.
INFOLEX + | Civilinė teisė
Vytautas Nekrošius
VU TF prof. habil. dr.
Vytautas Nekrošius
2026-11-16
Mieli kolegos, šią savaitę iš trijų nutarčių cituoju dvi. Pirmojoje nutartyje pasisakoma dėl informavimo apie ketinimo parduoti žemės ūkio paskirties žemę pranešimo tinkamumą. Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai pranešimas yra siunčiamas neregistruotu paštu, jisai negali būti pripažįstamas tinkamu. Antrojoje nutartyje pasisakoma dėl įrodinėjimo civilinio turto konfiskavimo bylose. Te...
INFOLEX + | Baudžiamoji teisė
Remigijus Merkevičius
Advokatas, VU TF docentas dr.
Remigijus Merkevičius
2026-11-16
Mieli kolegos, šią savaitę apžvelgiame šešias LAT nutartis. Materialiosios baudžiamosios teisės požiūriu šią savaitę nagrinėtas istorijas pavadinčiau „kasdienėmis“: pavyzdžiui, grynųjų pinigų išėmimas iš bankomato, panaudojant svetimą – prižiūrimo asmens – banko kortelę ir šių pinigų panaudojimas, santuokinės neištikimybės fakto užfiksavimas vaizdo įraše ir šio vaizdo įrašo – kuriame užf...
Podkastai
Rodyti daugiau
Powered by Microsoft Azure
Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė
VU TF prof. dr.
Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė
2026-11-16
Mieli skaitytojai, iš praėjusios savaitės išskirčiau tris svarbius administracinei praktikai atvejus, vieną strateginės reikšmės atvejį ir kitus atvejus. Pirmiausia apie strateginės reikšmės jurisprudencinį atvejį - LVAT nustatė, jog išimtinį dvigubos pilietybės įgijimą lemia Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindas, žr. LVAT 2026 m. lapkričio 4 d. nutartis byloje Nr. eA-2720-662...
  • Mokymai vyks šių metų lapkričio 26 dieną, nuo 15 val. Advokatų namuose (Polocko g. 43C). Šie mokymai skirti tiems, kas nori išsamiau susipažinti su tarptautinėmis verslo teisės tendencijomis, etikos normomis bei naujausiais reikalavimais ginčų sprendimo srityje. Mokymuose IBA gaires dėl interesų konfliktų tarptautiniame arbitraže pristatys pripažinti tarptautinės teisės ekspertai ir praktikai.
  • 2026 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji prokurorė Ugnė Rinkevičienė ir vyriausiojo prokuroro padėjėja Monika Kalinauskienė dalyvavo koordinaciniame susitikime su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovais. Susitikimo metu buvo aptarti vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų kūrimo ir veikimo krašto apsaugos sistemoje klausimai, pasidalyta gerąja praktika bei diskutuota apie praktinius iššūkius ir galimus jų sprendimo būdus.
  • Skelbiami kandidatūrų į konkrečius teismus sąrašai.
  • Regionų administracinis teismas, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą, atmetė UAB „Paysera LT“ skundą dėl Lietuvos banko sprendimo, kuriuo bendrovei nustatyti privalomi nurodymai, susiję su klientų lėšų investavimu ir investicinio portfelio rizikos valdymu. Teismas konstatavo, kad Lietuvos banko sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o nustatytos priemonės – būtinos ir proporcingos siekiant apsaugoti bendrovės klientų interesus.
  • Panevėžio apylinkės teismas atmetė UAB „Baltic Petroleum“ ieškinį, kuriuo bendrovė siekė pripažinti negaliojančia UAB „Pasvalio vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sąlygą dėl leistino ftalatų kiekio išleidžiamose nuotekose. Automobilių plovyklą Pasvalyje valdanti UAB „Baltic Petroleum“, kurios nuotekos išleidžiamos į UAB „Pasvalio vandenys“ nuotekų tinklus, siekė padidinti leistiną ftalatų kiekį nuo šiuo metu taikomo 0 iki 40 mikrogramų litre.
PRENUMERATORIAMS
Žyminio mokesčio
Išeitinės išmokos
Notaro paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių
Advokato paslaugų
Savaitės apžvalga:
Svarbiausi teisės pokyčiai trumpai
Siunčiama pirmadieniais.
Prenumeruodami sutinkate su privatumo politika ir naudojimo sąlygomis.
  • Teisininko nuotrauka
    Henrikas Stelmokaitis, „Motieka ir Audzevičius“ reguliuojamų rinkų advokatas
    2026-11-13
    Ar akcininkas gali reikalauti bendrovės komercinių paslapčių, jeigu tuo pačiu metu kontroliuoja jos konkurentą? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neseniai išsprendė būtent tokį ginčą tarp azartinių lošimų verslo dalyvių. Bendrovė bylą laimėjo ir informacijos atskleisti neprivalės. Tačiau svarbiausias klausimas liko neatsakytas: ar tokios informacijos perdavimas konkurentui apskritai būtų teisėtas pagal konkurencijos teisę? Kai akcininko teisė į informaciją tampa grėsme konkurencijai Ginčas kilo tarp lošimų versle veikiančios bendrovės „T“ ir vieno jos mažumos akcininkų. Pastarasis tiesiogiai valdė 17,21 proc. bendrovės akcijų, o kartu su susijusiais asmenimis – 33,88 proc. Tuo pat metu jis netiesiogiai kontroliavo ir konkuruojančią lošimų bendrovę „TP“ ir dalyvavo jos veikloje. Akcininkas reikalavo, kad bendrovė „T“ pateiktų įvairią informaciją: komercines sutartis, strateginius veiklos planus, biudžetus, banko sąskaitų išrašus, sąskaitų registrus, duomenis apie kainodarą, partnerius, savikainą ir technologinius sprendimus. Tarp reikalautų dokumentų buvo ir programinės įrangos sutartys, su jomis susiję verslo planai bei pelningumo skaičiavimai. Tokie duomenys konkurentui gali atskleisti gerokai daugiau nei finansinę bendrovės padėtį. Jie leidžia suprasti konkurento sąnaudas, investicinius planus, komercines sąlygas ir būsimus veiksmus rinkoje. Bendrovė „T“ informaciją pateikti atsisakė. Jos argumentas buvo paprastas: akcininko teisė susipažinti su dokumentais negali tapti priemone konkuruojančiam verslui gauti strateginį pranašumą. Ginčas pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Teismas išsprendė ginčą, tačiau konkurencijos teisės klausimą paliko atvirą Ankstesnė žemesnės instancijos teismų praktika tokiose situacijose buvo prieštaringa. Tačiau 2026 m. spalio 22 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė akcininko kasacinį skundą. Teismas pripažino, kad bendrovė pagrįstai ribojo galimybę susipažinti su konfidencialia informacija pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Vien akcininko pažado neatskleisti informacijos nepakanka, jeigu išlieka realus interesų konfliktas. Teismas taip pat rėmėsi Europos Sąjungos konkurencijos teisės praktika, aiškindamas, kodėl strateginės informacijos perdavimas konkurentui kelia riziką. Tačiau tiesiogiai neįvertino, ar toks informacijos perdavimas galėtų pažeisti konkurencijos teisę. Teismas nusprendė, kad šioje byloje veiksmingos konkurencijos taisykles nustatantys Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniai tiesiogiai nereglamentuoja akcininko teisės į informaciją, ir atsisakė kreiptis išaiškinimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Dar įdomesnė situacija susiklostė Konkurencijos taryboje. Bendrovė buvo pateikusi institucijai prašymą ištirti galimą draudžiamą informacijos apsikeitimą tarp konkurentų. Tačiau 2026 m. birželio 18 d. Konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą, motyvuodama tuo, kad jis neatitinka institucijos veiklos prioritetų. Vienas argumentų – klausimas jau sprendžiamas teisme. Kartu institucija aiškiai nurodė, kad atsisakymas tirti nereiškia, jog veiksmai negalėtų pažeisti konkurencijos teisės. Taigi susidarė paradoksali situacija. Konkurencijos taryba iš dalies pasikliovė teismuose vykstančiu procesu, o teismas konkurencijos teisės pažeidimo klausimo iš esmės nesprendė. Abiem institucijoms buvo pateikti išsamūs teisiniai argumentai, tačiau nei bylos šalys, nei verslas negavo atsakymo, ar konkurencijos teisės draudimai yra pagrindas atsisakyti informaciją akcininkui, kuris kontroliuoja konkurentą. Kodėl toks neapibrėžtumas verslui kainuoja? Problema platesnė už vieną akcininkų ginčą. Konkurencijos teisė vertina ne tik akivaizdžius kartelius. Jos reikalavimai gali būti taikomi ir įprastoms sutartims, asociacijų taisyklėms bei kitoms teisėtai atrodančioms verslo praktikoms. Pavyzdžiui, G4S byloje Konkurencijos taryba baudė už konkurenciją ribojančius išimtinio paslaugų pirkimo susitarimus su bankais, kurie iš esmės buvo netgi labiau liberalūs, nei įtvirtinta Civiliniame kodekse. Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos byloje konkurencijos ribojimu pripažintos asociacijos Etikos kodekso nuostatos dėl klientų ir brokerių neviliojimo, kurios, kaip argumentuoja brokeriai, yra paties Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio nuostatų atspindžiai. Vien aplinkybė, kad verslas veikia pagal konkretaus įstatymo pagrindu surašytą sutartį ar su konkrečiu įstatymu suderintas taisykles, neapsaugo nuo konkurencijos teisės taikymo. Abiem šiais atvejais institucijos ir teismai gilinosi į konkurencijos teisės reikalavimus. Tačiau kai bendrovė pati prašo konkurencijos teisės apsaugos, gali paaiškėti, kad nė viena institucija šio klausimo iš esmės nespręs. 2019 m. byloje „Orlen Lietuva prieš Lietuvą“ Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas skirtingą senaties taisyklių aiškinimą, konstatavo, kad „nuosekliai ir vienodai teismų praktikai susiformuoti reikia laiko“. Tai suprantama. Tačiau verslo sprendimams laukti dešimtmečius, kol kiekvienas konkurencijos teisės klausimas bus galutinai išaiškintas, yra brangu ir sudėtinga. Ką turėtų daryti bendrovių vadovai ir akcininkai? Kol konkurencijos teisės taikymo ribos nėra aiškios, rizikas įmonėms tenka vertinti pačioms. Keletas praktinių žingsnių: • Patikrinkite akcininkų ryšius su konkurentais. Net mažumos akcininkas gali kelti reikšmingą interesų konfliktą, jeigu kontroliuoja konkuruojantį verslą. • Atskirkite įprastą bendrovės informaciją nuo strategiškai jautrių duomenų. Taip sumažinsite netyčinio komercinių paslapčių atskleidimo riziką. • Neapsiribokite konfidencialumo įsipareigojimais. Jie ne visada pašalina galimybę panaudoti įgytas žinias konkuruojančio verslo naudai. • Įvertinkite konkurencijos teisę atskirai nuo kitų įstatymų. Akcininkų teisės, sutartiniai įsipareigojimai ar asociacijos taisyklės savaime neužtikrina atitikties konkurencijos teisei. • Dokumentuokite rizikos vertinimą ir sprendimų motyvus. Tai padės pagrįsti pasirinktus veiksmus kilus ginčui ar institucijos tyrimui. Lošimų bendrovių ginčas parodė nemalonią konkurencijos teisės taikymo Lietuvoje realybę: galima laimėti bylą, tačiau taip ir negauti atsakymo į esminį teisinį klausimą. Konkurencijos taryba nelaiko prioritetu tokio klausimo, o teismui nepakanka procesinio pagrindo jį spręsti. Tačiau įmonėms būtina priimti sprendimus ir valdyti riziką šiandien. Todėl prieš atskleidžiant strategiškai jautrią informaciją ar nustatant jos prieigos taisykles verta atlikti atskirą konkurencijos teisės rizikų vertinimą. Kol teisinė praktika formuojasi, verslui tenka pačiam kurti prognozuojamumą.
Infolex.atitiktis
Naujausios konsultacijos