PRENUMERATORIAMS
2026-06-22
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), įvertinusi, kaip įgyvendinami korupcijos rizikos analizės išvadoje pateikti pasiūlymai dėl lošimų licencijavimo ir priežiūros tobulinimo, pastebi rekomendacijas įgyvendinančių subjektų pažangą. 2025 m. balandį atlikusi korupcijos rizikos analizę, STT Lošimų priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos ir Finansų ministerijai pateikė 18 pasiūlymų, skirtų aiškesniam reguliavimui, objektyvesnei priežiūrai ir mažesnei galimybei priimti subjektyvius sprendimus. Per metus Lošimų priežiūros tarnyba įgyvendino visus jai pateiktus STT pasiūlymus, o Finansų ministerija parengė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus.
Šiuo metu Lošimų priežiūros tarnyba jau yra įgyvendinusi visus 10 jai pateiktų pasiūlymų. Vienas svarbiausių pokyčių – nustatyta vieninga azartinius lošimus organizuojančių bendrovių nepriekaištingos reputacijos tikrinimo tvarka. Nuo šiol toks vertinimas atliekamas kiekvieno planinio patikrinimo metu, todėl priežiūros institucija gali greičiau nustatyti, ar lošimų rinkoje veikiantys asmenys ir bendrovės atitinka įstatymų reikalavimus. Vienai bendrovei dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikties jau panaikinta licencija organizuoti lošimus.
Taip pat patobulintas ūkio subjektų rizikingumo vertinimas. Patvirtintos naujos prižiūrimų lošimo bendrovių rizikos įvertinimo metodikos ir ilgalaikė pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos priežiūros strategija, kuri leis patikrinimus planuoti pagal realią riziką, o ne formaliai. Tai reiškia, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama rizikingesniems subjektams, jų finansiniam skaidrumui, reputacijai ir veiklos atitikčiai teisės aktų reikalavimams.
Kiti pokyčiai taip pat stiprina sprendimų skaidrumą: patikslinti mažareikšmių pažeidimų kriterijai, atnaujintos pažeidimų nagrinėjimo komisijų sudėtys, aiškiau reglamentuotas komisijų išvadų turinys.
Finansų ministerija tęsia visų 8 jai pateiktų pasiūlymų įgyvendinimą. Ministerija planuoja įvertinti Lošimų priežiūros tarnybos priimtus sprendimus, susijusius su lošimo organizavimo vietų steigimu prekybos centruose, ir parengė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą. Juo siūloma aiškiau apibrėžti, kokie bendovės asmenys turi atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, detalizuoti nuotolinių lošimų rūšis, nustatyti aiškesnius lošimų organizavimo reglamento reikalavimus ir patikslinti lošimo vietų prekybos centruose reguliavimą. Projektas šiuo metu tikslinamas pagal Vyriausybės Teisės grupės pastabas.
STT vertinimu, šis atvejis rodo gerąją praktiką institucijoms įgyvendinant konkrečius pokyčius visuomenei svarbioje ir rizikingoje srityje – atsiranda daugiau aiškumo, nuoseklesnė priežiūra ir mažiau erdvės neskaidriems susitarimams. STT baigia Lošimų priežiūros tarnybai pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo stebėseną, o Finansų ministerijai pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo stebėseną tęs.
Informacija trumpai:
2025 m. balandį atlikusi korupcijos rizikos analizę, STT Lošimų priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos ir Finansų ministerijai pateikė 18 pasiūlymų, skirtų aiškesniam reguliavimui, objektyvesnei priežiūrai ir mažesnei galimybei priimti subjektyvius sprendimus.
Po metų pastebėta rekomendacijas įgyvendinančių subjektų pažanga: per metus Lošimų priežiūros tarnyba įgyvendino visus jai pateiktus STT pasiūlymus, o Finansų ministerija parengė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus.
Šaltinis >>
-
Karolina Laura Briliūtė, advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresnioji teisininkė
-
Vaida Genaitytė, advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė
-
Saulė Dagilytė, teisės firmos „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujančioji partnerė
-
AML rizikos valdymas per BDAR langelį2026-06-20Greta Rimkienė, TRINITI JUREX vyresnioji teisininkė
INFOLEX + |
Civilinė teisė
2026-06-22
Mieli kolegos,
šį sykį iš septynių nutarčių cituoju dvi. Pirmojoje teismas nagrinėjo konkurencinio dialogo, kaip viešųjų pirkimų sudėtinės dalies, paskirtį bei sukeliamas pasekmes. Teismas konstatavo, kad dialogo etapas yra neįpareigojantis, todėl galima siūlyti naują sprendinį galutiniame pasiūlyme, net jeigu jisai nebuvo aptartas dialogo metu. Antrojoje nutartyje pasisakyta dėl lengvatinės...
2026-06-08
Kas iš esmės pasikeitė Lietuvos administracinių teismų sistemoje 2024 metais? Kaip manote, kokių dar pokyčių administracinėje justicijoje Lietuva gali sulaukti artimiausiais metais? Kokį palinkėjimą šiandien norėtumėte perduoti administracinių teismų bendruomenei kaip teismo pirmininkas?
Teismų praktikos išaiškinimai
-
Prieglobstis: jeigu prieglobsčio prašytojas neperduodamas atsakingai valstybei narei per nustatytą šešių mėnesių terminą, atsakomybė už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą pereina prašančiajai valstybei narei.
-
2026 m. birželio 22 d. baigėsi Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kadencija. Teismui jis vadovavo nuo 2021 m. birželio 22 d., kai buvo paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku.
-
Prieglobstis: jeigu prieglobsčio prašytojas neperduodamas atsakingai valstybei narei per nustatytą šešių mėnesių terminą, atsakomybė už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą pereina prašančiajai valstybei narei.
-
Birželio 19 d. Klaipėdoje vykstančiame Visuotiniame teisėjų susirinkime pagerbtos trys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) bendruomenės narės. Už ilgametį ir reikšmingą darbą teismų sistemoje apdovanojimai įteikti LVAT teisėjai Virginijai Volskienei, Teismų praktikos departamento direktorei Audronei Gedmintaitei ir teisėjo vyresniajai padėjėjai Žibutei Valiukienei.
INFOLEX + |
Baudžiamoji teisė
2026-06-22
Mieli kolegos,
šią savaitę apžvelgiame šešias LAT nutartis. Šįkart nesiplėsiu – įdomios, nekasdienės situacijos, tačiau teisės aiškinimo požiūriu, sakyčiau, „eilinė diena ofise“: visose nutartyse LAT tiesiog pakartojo ir in concreto aktualioms faktinėms aplinkybėms pritaikė nusistovėjusią teisminę praktiką. Yra ir tam tikrų „perliukų“, pavyzdžiui, LAT „kova“ su kasaciniame skunde nurodytomis...
Podkastai
Rodyti daugiau
Powered by Microsoft Azure
INFOLEX + |
Administracinė teisė
2026-06-22
Laba diena, mieli skaitytojai,
kadangi praėjusią savaitę dėl Liteko2 veiklos sutrikimų prieiga prie paskelbtų nutarčių buvo labai ribota, todėl aptarsiu tik vieną LVAT išplėstinės kolegijos nutartį byloje dėl „Nemuno aušra“ finansavimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. birželio 16 d.sprendimas administracinėje byloje Nr. eR-11-821/2026.
Tai viena reikšmingiausių pastarų...
Lietuvos advokatūros naujienos
-
Lietuvos advokatūra prisijungė prie Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto Teisės studijų ir darbo darnos chartijos. Ja siekiama užtikrinti chartijos partnerių įsitraukimą į studijų procesą, skatinti šio fakulteto studentų profesinį augimą bei užtikrinti jų optimalų studijų ir darbo derinimą.
Teismai ir ikiteisminis procesas
-
Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 22 d. sprendimu patenkino UAB „Azeta vaistinė“, valdančios internetinę parduotuvę www.eurovaistine.lt, skundą ir panaikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) komisijos nutarimą, kuriuo bendrovei buvo skirtas įspėjimas už klaidinamą kosmetikos gaminių reklamą.
-
Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 22 d. sprendimu atmetė Vilniaus universiteto skundą dėl Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) sprendimo, kuriuo daugiau kaip 765 tūkst. eurų projekto „Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo centro sukūrimas“ išlaidų buvo pripažintos netinkamomis finansuoti.
-
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Kauno miesto gyventojai A. M. ir D. T. kaltinami neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu bei narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda.
-
Baigti du ikiteisminiai tyrimai dėl oro balionais per valstybės sieną atskraidintų cigarečių 2026-06-23Kauno apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu dviejose bylose. Vienoje iš jų 3 asmenys kaltinami kontrabanda bei neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis. Neteisėtu disponavimu tokiomis prekėmis kitoje byloje kaltinamas dar vienas asmuo.
Universitetai ir teisės mokslas
-
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas inicijavo Teisės studijų ir darbo darnos chartiją, kuria siekiama stiprinti ryšį tarp teisės studijų ir profesinės veiklos, skatinti studentų profesinį augimą bei užtikrinti aukštą teisės studijų kokybę.
-
Praėjusią savaitę Mykolo Romerio universitete (MRU) apskritojo stalo diskusijoje pristatytas dvikalbis recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys „Constitutiones et Libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje“, skirtas profesorei dr. Tomai Birmontienei – mokslininkei, kuri savo tyrimuose ne tik nuosekliai analizavo žmogaus teisių pokyčius, bet ir aktyviai prisidėjo prie jų puoselėjimo bei gynimo. Sveikatos teisės ir moterų teisių srityse ji buvo viena iš pirmųjų mokslininkių Lietuvoje, paskelbusių savo publikacijas, o jos tyrimai tapo įkvėpimu ne vienam šiame leidinyje rašiusiam autoriui.
-
Ar švietimas kuria atsparią visuomenę? 2026-06-23Pastaraisiais metais mokykla vis dažniau atsiduria visuomenės lūkesčių centre. Iš jos tikimasi ne tik akademinių pasiekimų, bet ir emocinio saugumo, kritinio mąstymo, pilietiškumo, atsparumo dezinformacijai bei pasirengimo krizėms. -
Birželio 19 d. vykusiame Visuotiniame teisėjų susirinkime, kuriame Lietuvos teisėjų bendruomenė aptarė aktualiausius teismų sistemos veiklos, finansavimo ir nepriklausomumo klausimus, buvo pagerbti ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojai.
PRENUMERATORIAMS
Žyminio mokesčio
Išeitinės išmokos
Notaro paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių
Advokato paslaugų
Savaitės apžvalga:
Svarbiausi teisės pokyčiai trumpai
Siunčiama pirmadieniais
Prenumeruodami sutinkate su privatumo politika ir naudojimo sąlygomis
-
Greta Obadauskaitė, TRINITI JUREX vyresnioji teisininkė, patentinė patikėtinė2026-06-25Pagal ES Dirbtinio intelekto aktą (AI aktą) nuo 2026-08-02 bus privaloma taikyti skaidrumo principą, kuris iš esmės reiškia pareigą atskleisti, kad turinys buvo sukurtas ar pakeistas (manipuliuotas), naudojant dirbtinį intelektą (AI). Skaidrumo reikalavimas aktualus ir reklaminės veiklos subjektams, kurie naudoja AI, kuriant reklaminius tekstus, vaizdus, garso ar vaizdo įrašus. Tačiau AI sistemų naudotojams (angl. deployers), taigi ir reklaminės veiklos subjektams, pagal AI akto 50 str. skaidrumo pareiga taikoma ne visam AI sugeneruotam turiniui. Ši pareiga taikoma tik kelioms turinio kategorijos, o būtent, taip vadinamam, „deepfake“ turiniui ir AI sugeneruotam tekstui, susijusiam su viešojo intereso klausimais. Toliau aptariamos pagrindinės skaidrumo taisyklės, aktualios reklamos, komunikacijos srityje. Taisyklė Nr. 1 – „Deepfake“ turinys AI aktas nustato, kad „deepfake“ (liet. sintetinė sankaita) turiniui skaidrumo reikalavimai taikomi be išimčių. Tai reiškia, kad jei turinys yra sugeneruotas ar manipuliuotas naudojant AI ir gali sudaryti įspūdį, jog jis yra autentiškas, vartotojui turi būti aiškiai atskleidžiama, kad toks turinys sukurtas naudojant AI. Taigi, ši taisyklė yra aktuali ir reklamos kontekste, jei reklamoje naudojami „deepfake“ elementai. Pagal AI aktą „deepfake“ reiškia AI sugeneruotą arba manipuliuotą vaizdo, garso ar audiovizualinį turinį, kuris primena realius asmenis, objektus, vietas, įvykius ir gali klaidinti vartotojus sudarydamas įspūdį, kad turinys yra tikras. Svarbu pažymėti, kad pagal AI akto pateiktą „deepfake“ apibrėžimą galima suprasti, kad „deepfake“ gali būti siejamas tik su realiais (iš tikrųjų egzistuojančiais) asmenimis, objektais, vietomis ar įvykiais ir dėl to gali susidaryti įspūdį, kad toks turinys yra autentiškas, teisingas. Tačiau Europos Komisijos parengtas Gairių projektas dėl tam tikrų AI sistemų skaidrumo įsipareigojimų įgyvendinimo (toliau- Gairės) pristatė šiek tiek kitokį „deepfake“ suvokimą. Pagal Europos Komisiją „deepfake“ turinys nėra apribotas tik realiai egzistuojančiais asmenimis, objektais, subjektais. Gairėse aiškinama, kad kaip „deepfake“ turi būti suprantamas AI sukurtas ar manipuliuotas vaizdas, garsas ar vaizdo įrašas, kuris tik primena egzistuojančius asmenis (pvz., realių asmenų skaitmeninės kopijos, realistiški AI sukurti žmogiškieji avatarai), objektus, vietas, subjektus ar įvykius. Taigi, vertinant, ar reklamoje naudojamas AI sugeneruotas ar manipuliuotas turinys laikytinas „deepfake“, lemiamą reikšmę turi ne tai, ar vaizduojamas konkretus realiai egzistuojantis asmuo, objektas ar įvykis, bet tai, ar sukurtas turinys yra pakankamai realistiškas ir gali sudaryti vartotojui įspūdį, kad jis yra autentiškas ar tikras. Todėl reklamos davėjai ir kiti reklaminės veiklos subjektai turėtų atsargiai vertinti ne tik realių asmenų skaitmeninių kopijų, bet ir realistiškų AI sukurtų personažų, avatarų ar kitų tikrovę imituojančių elementų naudojimą reklamoje, nes tokiais atvejais gali atsirasti pareiga aiškiai atskleisti AI panaudojimo faktą. Svarbu ir tai, kad ne kiekvienas AI sugeneruotas ar AI pagalba pakoreguotas vaizdas, garso ar vaizdo įrašas bus laikomas „deepfake“. „Deepfake“ sąvoka netaikoma turiniui, kuris yra akivaizdžiai nerealistinis. Pavyzdžiui, „deepfake“ nebus laikomas AI sugeneruotas vaizdas, kuriame žirafa skraido virš Eifelio bokšto, ar vaizdo įrašas, kuriame pelės žmonių kalba diskutuoja apie sūrio rūšis. Tokie vaizdiniai akivaizdžiai prieštarauja realybei, todėl vartotojams nesudaro įspūdžio, kad vaizduojami įvykiai ar subjektai yra tikri. Taip pat „deepfake“ nebus laikomas turinys, kuriame AI naudojamas tik techniniams ar kosmetiniams pakeitimams atlikti, nekeičiant turinio esmės ir jo suvokimo. Prie tokių pakeitimų priskiriamas triukšmo šalinimas, garso kokybės gerinimas, spalvų koregavimas, nedidelis ryškumo ar kontrasto reguliavimas ar kiti panašūs redagavimo veiksmai. Kitaip tariant, vien tai, kad kuriant ar redaguojant turinį buvo pasitelktas AI, savaime nereiškia, jog atsiranda pareiga tokį turinį žymėti kaip „deepfake“. Esminę reikšmę turi tai, ar AI panaudojimas lėmė tokį turinio pakeitimą ar sukūrimą, dėl kurio vartotojas galėtų būti suklaidintas dėl jo autentiškumo ar tikrumo. Taisyklė Nr. 2 – AI sugeneruotas tekstas AI sugeneruotiems tekstams AI aktas taiko siauresnius skaidrumo reikalavimus. Pareiga atskleisti AI panaudojimą taikoma tik tais atvejais, kai: (i) tekstas skelbiamas siekiant informuoti visuomenę viešojo intereso klausimais (pvz., naujienos, visuomeninės rekomendacijos ir bet kokios kitos temos, kurios yra svarbios visuomenei ir dėl kurių gali vykti viešos diskusijos); (ii) tekstas nėra peržiūrėtas žmogaus, t. y. nėra redakcinės kontrolės ar atsakomybės. Tuo tarpu jei AI sukurtas tekstas yra peržiūrėtas ir patvirtintas žmogaus, žymėjimo reikalavimas paprastai nebus taikomas. Tačiau šiuo atveju nepakanka vien formaliai peržiūrėti AI sugeneruotą tekstą. Žmogaus peržiūra turi būti reali ir turinio prasme reikšminga. Vien gramatikos patikrinimas, paviršutinis perskaitymas ar AI sugeneruoto teksto automatinis patvirtinimas nėra laikomi pakankama redakcine kontrole. Reklamos kontekste ši taisyklė dėl teksto žymėjimo turi svarbų praktinį aspektą. Praktikoje dauguma reklamos tekstų (produktų aprašymai ar reklaminiai pranešimai), net jei jie buvo sugeneruoti naudojant AI, nepatenka į visuomenės informavimo apie viešojo intereso klausimus kategoriją, todėl jų žymėjimas pagal AI aktą nebus privalomas. Vis dėlto reklaminės veiklos subjektai turėtų atkreipti dėmesį į komunikaciją, susijusią su sveikata, vartotojų sauga, tvarumu, investavimu ar kitais visuomenei reikšmingais klausimais, ypač tada, kai AI sugeneruotas turinys publikuojamas be reikšmingos žmogaus redakcinės kontrolės, kadangi tokiais atvejais žymėjimo pareiga apie AI panaudojimą turės būti realizuota. Praktiniai patikrinimo testai reklamos turiniui Reklamos srityje dirbantys asmenys gali taikyti paprastus patikrinimo testus, kurie padeda įvertinti, ar reikalingas AI turinio žymėjimas. Vaizdo ir/ar garso įrašų atveju užduodami testiniai klausimai: • Ar turinys sukurtas arba pakeistas naudojant AI? • Ar jis primena realius asmenis, objektus, vietas ar įvykius? • Ar vartotojas gali jį palaikyti autentišku, t. y. realiu, o ne AI sugeneruotu? Jei atsakymas į visus tris klausimus yra „taip“, turinys turi būti pažymėtas kaip sugeneruotas naudojant AI. Tekstų atveju užduodami testiniai klausimai: • Ar tekstas sukurtas AI pagalba? • Ar jis skelbiamas siekiant informuoti visuomenę apie viešojo intereso klausimus? • Ar tekstą peržiūrėjo žmogus? Jei atsakymas į pirmuosius du klausimus yra „taip“, o į trečiąjį – „ne“, reikalingas AI naudojimo atskleidimas. Kas laikoma tinkamu AI turinio žymėjimu? AI aktas nenumato vienos konkrečios žymėjimo formos, tačiau reikalauja, kad AI sugeneruotas ar manipuliuotas turinys būtų aiškiai ir suprantamai atskleidžiamas vartotojams. Praktikoje tinkamu žymėjimu gali būti laikoma, pavyzdžiui: • tekstinis prierašas („sukurta naudojant AI“, „AI sugeneruotas turinys“); • žyma ar informacija vaizdo įrašo pradžioje arba pabaigoje; • aiški nuoroda prie reklaminio turinio socialiniuose tinkluose ar platformose; • kita aiški informacija, leidžianti vartotojui suprasti, kad turinys sukurtas ar pakeistas naudojant AI. Svarbiausia, kad žymėjimas būtų lengvai pastebimas ir suprantamas vidutiniam vartotojui, o ne paslėptas techninėse detalėse ar sunkiai prieinamose, įskaitomose vietose. Kam tenka pareiga žymėti AI sugeneruotą turinį? AI akto skaidrumo pareigos paprastai taikomos subjektui, kuris pateikia AI sugeneruotą turinį visuomenei. Reklamos kontekste tai gali būti reklamos užsakovas (prekės ženklo savininkas), jei jis pats publikuoja turinį, reklamos ar komunikacijos agentūra, jei ji atsakinga ne tik už turinio kūrimą, tačiau ir jo sklaidą. Taigi, praktikoje atsakomybė turėtų tekti tam subjektui, kuris kontroliuoja turinio publikavimą ir pateikimą vartotojams. Todėl dėl šios priežasties reklamos užsakymo sutartyse ir ar panašiose sutartyse rekomenduojama aiškiai nustatyti, kuri šalis yra atsakinga už AI turinio žymėjimą. Pabaigai Šiame straipsnyje aptarti AI akto skaidrumo reikalavimai buvo analizuojami daugiausia reklamos kontekste. Tačiau svarbu pažymėti, kad AI turinio žymėjimo principas aktualus ne tik reklamai, bet ir platesniam turinio panaudojimo spektrui. Todėl bet kurios organizacijos, naudojančios AI turinio kūrimui, turėtų įvertinti savo komunikacijos praktiką ir užtikrinti, kad AI naudojimas būtų skaidrus. Tai svarbu ne tik reputacijos ar vartotojų pasitikėjimo požiūriu, bet ir dėl galimų teisinių pasekmių. AI aktas numato administracines sankcijas už skaidrumo reikalavimų pažeidimus, kurios gali siekti iki 15 mln. eurų arba iki 3 % bendrovės bendros pasaulinės metinės apyvartos, priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnė. Atsižvelgiant į sparčiai augantį AI naudojimą komunikacijoje ir reklamoje, organizacijoms jau dabar verta įsivertinti savo turinio kūrimo procesus, nustatyti aiškias AI naudojimo taisykles ir užtikrinti, kad visuomenei pateikiamas turinys būtų skaidrus bei atitiktų tiek AI akto, tiek bendruosius vartotojų apsaugos ir reklamos teisės principus.
Siūlo darbą (Valstybės tarnyba)
Siūlo darbą
Ieško darbo
Naujausios konsultacijos

