Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė išaiškinimus dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymo principų, taip pat dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, rentos gavėjui pareiškus ieškinį dėl tokios sutarties nutraukimo kitai šaliai ją iš esmės pažeidus. Byloje rentos gavėja prašė nutraukti jos, ieškovės ir atsakovo sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, taikyti restituciją ir jos nuosavybėn grąžinti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu ieškovei bei atsakovui perleistą ginčo turtą – pusę gyvenamojo namo, malkinės, tvarto ir kitų inžinerinių statinių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad rentos mokėtojai neįrodė tinkamai ir nuolat vykdę sutartyje prisiimtą pareigą išlaikyti rentos gavėją, konstatavo esminį sutarties pažeidimą ir tenkino rentos gavėjos reikalavimą – nutraukė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir taikė restituciją. Apeliacinės instancijos teismas tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė ir sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią bylą nagrinėjo pagal rentos mokėtojo kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasacinis teismas išaiškino, kad rentos mokėtojas išlaikymo prievolę turi vykdyti asmeniškai, jeigu išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje nenustatyta trečiųjų asmenų teisė įvykdyti sutartį už rentos mokėtoją. Rentos mokėtojas taip pat turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis šiai prievolei įvykdyti, jei dėl objektyvių nuo jo paties nepriklausančių priežasčių jis negali asmeniškai pasirūpinti rentos gavėju. Rentos mokėtojas, siekdamas įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė rentos gavėjo išlaikymo prievolę, turi pateikti įrodymus, kad jis pasitelkė trečiuosius asmenis išlaikymo prievolei įvykdyti ir kad pasitelkti tretieji asmenys prievolę įvykdė ar kad tretieji asmenys prievolę už skolininką įvykdė savo iniciatyva. Rentos mokėtojo trečiųjų asmenų pasitelkimas išlaikymo prievolei įvykdyti turi būti valinis veiksmas, taip pat turi būti aišku, kad jie šią prievolę įvykdė už skolininką, o ne siekdami kito tikslo, pvz., vykdydami savo, kaip vaikų, prievolę savo tėvams arba dėl moralinių paskatų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties įsipareigojimai yra kasdieninio pobūdžio, juos būtina vykdyti nuolat, tęstinai, o ne epizodiškai ar kartkartėmis. Tai reiškia, kad tokie įsipareigojimai turi būti vykdomi pačių rentos mokėtojų iniciatyva ir neturi būti laukiama ir priklausyti nuo to, ar rentos gavėjas išreikš pageidavimą gauti rentos sutartyje nustatytą išlaikymą, ar reikš pretenzijas dėl netinkamo išlaikymo pareigos vykdymo. Teismas pabrėžė, kad rentos gavėjo savarankiškumas ar finansinė padėtis neatleidžia rentos mokėtojo nuo pareigos vykdyti sutartį. Jei sutartyje nustatyta mėnesio išlaikymo vertė ir nėra kitų susitarimų dėl jos vykdymo tvarkos, laikoma, kad išlaikymas turi būti teikiamas nuolat, kaip to reikalauja išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esmė. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad tokiose bylose taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Nors rentos mokėtojui dėl šeimos santykių ypatumų gali būti sudėtingiau įrodyti, jog jis tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo perkelti įrodinėjimo naštos rentos gavėjui. Teismas pabrėžė, kad iš rentos gavėjo negalima reikalauti įrodyti neigiamo fakto – jog išlaikymas nebuvo teiktas, nes tai reikštų pareigą įrodinėti iš esmės neįrodomas aplinkybes. Be to, apsunkintas įrodinėjimas savaime nereiškia, kad tinkamo pareigų vykdymo objektyviai neįmanoma įrodyti. Šioje byloje susiklostę santykiai buvo tokie, jog rentos mokėtojai buvo sutuoktiniai (rentos gavėjos anūkė su sutuoktiniu), tačiau, jiems skiriantis, byloje buvo pareikštas ir rentos gavėjos ieškinys dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo ir turto grąžinimo. Rentos mokėtojas (atsakovas) teigė, kad jam išlaikymo prievolės vykdymo įrodinėjimas yra apsunkintas (ar net neįmanomas) visų pirma dėl to, kad lojalumo principas reikalauja būti lojaliems ir neveikti prieš kitą sutuoktinį, o įrodymų rinkimas santuokos metu prieštarautų tokiam principui, nes reikštų nepasitikėjimą sutuoktiniu. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovu, kad įrodymų rinkimas santuokos metu savaime preziumuotų sutuoktinio pareigos elgtis sąžiningai, lojaliai paneigimą ir kad tai savaime nesuderinama su santuokos institutu ir lojalumu. Priešingai, nepaisant moralinių šeimos teisės ypatumų, turtinis apibrėžtumas būdingas ir šeimos teisėje. Tai patvirtina ir, pvz., sutuoktinių teisė sudaryti vedybų sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą. Be to, viešosios teisės normos taip pat reikalauja sutuoktinių turtinio apibrėžtumo, vykdyti tam tikrą šeimos turtinių santykių apskaitą. Todėl sutuoktinis, pasirinkęs nevykdyti jokios šeimos turtinių santykių apskaitos, pats prisiima tokio elgesio riziką, kad, iškilus ginčui, jo teisės įrodyti prievolės vykdymą bus apsunkintos. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo kasacinio skundo argumentus ir nusprendė skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-1075/2026. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Vieša teismų sprendimų paieška. Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu. Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį. Kontaktai žiniasklaidai: Tautvilė Merkevičiūtė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Mob. tel. +370 685 84 863 El. p. [email protected] www.lat.lt Sekite mus LinkedIn Reikšminės sąvokos: išlaikymo iki gyvos galvos sutartis; rentos mokėtojo pareiga; nuolatinis išlaikymas; esminis sutarties pažeidimas; įrodinėjimo našta; restitucija; neigiamo fakto įrodinėjimas (probatio diabolica). Šaltinis >>

Precedentas Lietuvos teisinėje sistemoje užima svarbią vietą, tačiau vien vadovautis ankstesniu teismo sprendimu nepakanka. Kaip pokalbyje pabrėžia prof. E. Kūris, svarbu suprasti, kas iš tiesų laikytina precedentu, gebėti įvertinti jo kontekstą ir atpažinti atvejus, kai ankstesne praktika remtis būtų netinkama. Panašios bylos turi būti sprendžiamos panašiai, tačiau tai nereiškia, kad ankstesni teismų sprendimai gali būti taikomi mechaniškai.