PRENUMERATORIAMS
Agnė Černiauskaitė, teisėjų padėjėjų asociacijos pirmininkė
2026-06-04
Kai pagalvojame apie teismus, dažniausiai matome teisėją, priimantį sprendimą. Tačiau už kiekvienos išnagrinėtos bylos slypi ir nematoma profesionalų komanda, kurios darbas yra neatsiejama teisingumo vykdymo dalis. Vieni svarbiausių šios komandos narių yra teisėjų padėjėjai – teisininkai, kurie analizuoja teismų praktiką, atlieka teisminės informacijos paiešką, rengia tarpinius ir galutinius teismo procesinių sprendimų projektus bei užtikrina sklandų teismo darbą. Vis dėlto, jau daugelį metų teismų sistema susiduria su rimta problema – sunkumais išlaikant ir pritraukiant kvalifikuotus teisėjų padėjėjus. Dar 2020 m. Valstybės kontrolė konstatavo, kad viena iš reikšmingų teismų sistemos problemų yra nesukomplektuotas teisėjų padėjėjų korpusas. Šiandien situacija iš esmės nepasikeitė. Teisėjų taryba ne kartą yra pažymėjusi, kad teismams trūksta darbuotojų, o siūlomas darbo užmokestis neleidžia pritraukti kompetentingų specialistų. Gali kilti klausimas – kodėl visuomenei turėtų rūpėti teisėjų padėjėjų atlyginimai? Atsakymas paprastas. Teisingumo kokybę lemia ne tik teisėjas, bet ir visa komanda, dirbanti kartu su juo. Kai sistema praranda patyrusius specialistus, prarandama sukaupta patirtis, institucinis žinojimas ir darbo tęstinumas. Kiekvienas išėjęs darbuotojas reiškia papildomą krūvį likusiems kolegoms ir silpnina visos sistemos gebėjimą veikti efektyviai. Kaip yra pažymėjusi Teisėjų padėjėjų asociacijos pirmininkė Agnė Černiauskaitė, „teisėjų padėjėjai neprašo privilegijų. Jie tikisi, kad jų profesinė atsakomybė, kvalifikacija ir indėlis į teisingumo vykdymą bus vertinami taip, kaip dera teisinėje valstybėje.“ Asociacijos pirmininkės teigimu, teisėjų padėjėjo profesija vis dažniau tampa ne ilgalaikiu profesiniu pasirinkimu, o laikina karjeros stotele. Dėl didelės darbuotojų kaitos sudėtingiau formuojasi stipri profesinė bendruomenė, o teismai netenka žmonių, sukaupusių vertingą patirtį. Problema keliama ne vien profesinėje bendruomenėje. 2023 m. Baltijos valstybių teisėjų asociacijų taryba įspėjo, kad nepakankamas Lietuvos teismų finansavimas kelia grėsmę tinkamam teisingumo vykdymui. Tais pačiais metais Europos Komisija rekomendavo Lietuvai gerinti ne tik teisėjų, bet ir teismų sistemos darbuotojų darbo užmokesčio sąlygas. 2026 m. Europos teisėjų asociacija pažymėjo, kad nepakankamas finansavimas jau daro poveikį teismų sistemos veikimui, darbuotojų kaitai ir pareigų patrauklumui. Šiuo metu teisėjų padėjėjų darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 1,3 tūkst. eurų. Tuo tarpu tiek profesinė bendruomenė, tiek Teisėjų taryba yra ne kartą išsakiusios poziciją, kad šis santykis turėtų būti ženkliai didesnis. Teisėjų taryba yra siūliusi siekti bent 50 proc. teisėjo atlyginimo santykio, o teisėjų padėjėjų bendruomenė ne kartą atkreipė dėmesį, kad dabartinis modelis nebeatitinka nei darbo pobūdžio, nei atsakomybės masto. Atlyginimų konkurencingumo problemą rodo ir kitų tos pačios pareigybių grupės valstybės tarnautojų darbo užmokestis. 2025 m. teisėjo padėjėjo vidutinis darbo užmokestis siekė 2 206 Eur, neatskaičius mokesčių, prokuroro padėjėjo – 2 470 Eur, o Seimo Pirmininko padėjėjo – iki 2 787 Eur, neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo specialisto vidutinis darbo užmokestis siekė apie 3 400 Eur bruto. Tai parodo, kad valstybės panašaus veiklos sudėtingumo, atsakomybės ir keliamų kvalifikacinių reikalavimų pareigybės atlyginamos nevienodai. Anot asociacijos pirmininkės, susirūpinimą kelia ir bendras teismų finansavimo lygis. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2024 m. teismų sistemos finansavimas sudarė 0,18 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2028 m. planuojama, kad jis sumažės iki 0,14 proc. BVP. Kitaip tariant, net valstybės ekonomikai augant, teismų sistemai tenkanti jos dalis mažėja. Todėl šiandien diskusija turėtų vykti ne apie tai, ar problema egzistuoja. Apie ją jau kalbėjo Valstybės kontrolė, Teisėjų taryba, Europos Komisija, Baltijos valstybių teisėjų asociacijų taryba ir Europos teisėjų asociacija. Klausimas kitas – ar valstybė yra pasirengusi ją spręsti. Asociacijos pirmininkės teigimu, artėjant 2027 metų valstybės biudžeto formavimui, verta paklausti, kokios teismų sistemos norime ateityje. „Jei siekiame profesionalios, nepriklausomos ir efektyvios teisingumo sistemos, investicijos į teisėjų komandas neturėtų būti laikomos išlaidomis. Tai – indėlis į valstybės gebėjimą užtikrinti teisingumą“, – pažymi ji.
INFOLEX + | Civilinė teisė
Vytautas Nekrošius
VU TF prof. habil. dr.
Vytautas Nekrošius
2026-06-01
Mieli kolegos, šį kartą iš šešių nutarčių cituoju dvi. Abidvi nutartys gana svarbios teisės aiškinimo taisyklių prasme. Pirmojoje nutartyje nagrinėjami Lietuvos pilietybės įgijimo ypatumai Vilniaus krašto gyventojams pagal 1939-10-27 įstatymą. Teismas akcentavo, kad pilietybė buvo įgyjama ipso iure ir jokių aktyvių veiksmų tam imtis nereikėjo. Antrojoje nutartyje pasisakoma dėl draudiko teis...
Teismų praktikos išaiškinimai
  • Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteisto advokato padėjėjo H. R. bylą, konstatavo, kad jis pagrįstai nuteistas dėl prekybos poveikiu (BK 226 straipsnio 2 dalis), nes susitarė ir priėmė 2 000 Eur kyšį už tai, kad, pasinaudodamas pažintimis ar kita tikėtina įtaka, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose suras valstybės tarnautojų, kurie užtikrins, kad už atitinkamą kyšį bus patenkintas jo parengtas ieškinys.
  • Kviečiame susipažinti su svarbiausiais išaiškinimais.
INFOLEX + | Baudžiamoji teisė
Remigijus Merkevičius
Advokatas, VU TF docentas dr.
Remigijus Merkevičius
2026-06-01
Mieli kolegos, šią savaitę apžvelgiame šešias LAT nutartis, kurios, sakyčiau, yra „viena už kitą įdomesnės“, tad net sunku apsispręsti, nuo kurios pradėti. Pradėsiu nuo nutarties, kuria mišri LAT BBS ir CBS išplėstinė septynių teisėjų kolegija, įžvelgdama didžiulę neteisybę, kad „juridinis asmuo“ (taigi, „teisinė fikcija“, persona ficta) Lietuvos baudžiamajame procese yra nesulygintas su ...
Podkastai
Rodyti daugiau
Powered by Microsoft Azure
Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė
VU TF prof. dr.
Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė
2026-06-03
Mieli skaitytojai, praėjusią savaitę vėl tęsėsi VERT ir AB Achema ginčų epopėja, tik šį kartą apeliacinės instancijos teismas įžvelgė naujai pateiktos aplinkybės, nenagrinėtos pirmojoje instancijoje, atvejį, todėl šiuo aspektu byla verta pasiskaitymo. Nors tai jau turbūt tryliktoji pareiškėjos inicijuota byla dėl to, ar pasirinktas SGDT finansavimo modelis atitinka ekonominės politikos logik...
Lietuvos advokatūros naujienos
  • Birželio 1 d. (pirmadienis)

    16 val. Advokatų taryba Advokatų namuose susitiks su LR teisingumo ministre Rita Tamašuniene.

    Birželio 2 d. (antradienis)

    9.30 val. Advokatų namuose vyks Drausmės ir vartotojų ginčų komiteto posėdis

    Birželio 5 d. (penktadienis)

    10 val. Lietuvos advokatų namuose vyks Konkurencijos teisės komiteto posėdis.

Teismai ir ikiteisminis procesas
  • LITEKO II – vienas didžiausių teismų informacinių sistemų atnaujinimo projektų per pastaruosius dešimtmečius, apimantis pagrindinių teismų veiklos procesų – bylų administravimo, procesinių dokumentų tvarkymą, bylų paskirstymą, duomenų mainus su valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis bei elektroninių paslaugų teikimą, duomenų tvarkymo atnaujinimą.
  • Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 1 dieną nusprendė, kad kandidato į Europos Parlamentą Petro Gražulio rinkimų kampanijos metu išsakyti pažadai rinkėjams skirti 50 proc. būsimo europarlamentaro atlyginimo prieštaravo Rinkimų kodeksui. Teismas iš esmės paliko galioti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, kuriuo buvo konstatuotas draudimo papirkti rinkėjus pažeidimas.
  • Per praėjusius metus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) gavo daugiau nei 102 tūkst. pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius (STR pranešimai) iš finansų įstaigų, kitų įpareigotųjų subjektų ir užsienio finansinės žvalgybos padalinių (užsienio FŽP). Tai yra beveik 25 proc. daugiau nei 2024 m.
  • Nuo birželio 1 d. teismuose pradėta naudoti modernizuota LITEKO II sistema. Tai vienas didžiausių teismų informacinių sistemų pokyčių per pastaruosius dešimtmečius, apimantis pagrindinius teismų veiklos procesus – bylų administravimą, procesinių dokumentų tvarkymą, bylų paskirstymą, duomenų mainus su valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis bei elektroninių paslaugų teikimą.
Universitetai ir teisės mokslas
PRENUMERATORIAMS
Žyminio mokesčio
Išeitinės išmokos
Notaro paslaugų
Ligos išmokos
Dienpinigių
Advokato paslaugų
Savaitės apžvalga:
Svarbiausi teisės pokyčiai trumpai
Siunčiama pirmadieniais
Prenumeruodami sutinkate su privatumo politika ir naudojimo sąlygomis
  • Teisininko nuotrauka
    Mantas Baigys, AVOCAD advokatas
    2026-06-05
    Daugelis draudimą renkasi tikėdamiesi labai paprasto dalyko – kad nelaimės atveju nereikės kovoti dėl elementaraus teisingumo. Tačiau praktikoje, net ir sumokėjus nemažas įmokas, vartotojai neretai susiduria su situacijomis, kai draudikas atsisako mokėti visą išmoką remdamasis taisyklėmis ar pareigomis, apie kurias žmogus realiai nebuvo aiškiai informuotas. Būtent tokią situaciją neseniai nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sprendęs bylą dėl sumažintos KASKO draudimo išmokos. Byloje draudikas buvo sumažinęs išmoką 50 proc., argumentuodamas tuo, kad automobilio savininkas prieš vagystę buvo praradęs automobilio raktelį, tačiau nesiėmė papildomų apsaugos priemonių ir apie tai nepranešė draudikui. Vis dėlto teismai nustatė, kad tokios pareigos nebuvo aiškiai aptartos individualiose draudimo sutarties sąlygose, o draudimo taisyklės vartotojui net nebuvo tinkamai įteiktos. Komentuodamas naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, advokatų profesinės bendrijos advokatas Mantas Baigys sako, kad ši nutartis yra itin svarbi vartotojų apsaugos kontekste. „Draudikas negali remtis pareigomis, apie kurias vartotojas nebuvo aiškiai informuotas sudarant sutartį. Jeigu tam tikri atvejai, dėl kurių išmoka galėtų būti mažinama, nėra aiškiai aptarti, žmogus neprivalo jų numanyti,“- pažymi advokatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje labai aiškiai atskyrė dvi situacijas – bendrą pareigą elgtis rūpestingai ir draudiko teisę mažinti draudimo išmoką. Teismas pažymėjo, kad vien abstraktaus argumento, jog žmogus „turėjo elgtis atsargiau“, nepakanka. Jei draudikas nori riboti savo atsakomybę ar mažinti išmoką dėl tam tikrų aplinkybių, tokie atvejai turi būti aiškiai ir individualiai aptarti draudimo sutartyje. Teismas taip pat išaiškino, kad šioje byloje netinkamai buvo taikoma Civilinio kodekso nuostata dėl pareigos mažinti žalą. LAT pabrėžė, kad ši norma taikoma tada, kai draudžiamasis įvykis jau yra įvykęs arba vyksta, t. y. kai draudėjas po įvykio nesiima veiksmų žalai sumažinti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju draudikas bandė šią nuostatą taikyti situacijai iki vagystės – kai žmogus buvo praradęs raktelį. Pasak Manto Baigio, dar svarbiau tai, kad Teismas aiškiai akcentavo, kad jeigu draudikas siekia remtis dideliu draudėjo neatsargumu kaip pagrindu mažinti išmoką, tokie atvejai turi būti konkrečiai numatyti pačioje draudimo sutartyje. „To reikalauja Draudimo įstatymas. Teismas konstatavo, kad šioje byloje konkrečios pareigos – pavyzdžiui, pakeisti automobilio spyneles ar laikyti automobilį saugomoje aikštelėje – individualiai su vartotoju aptartos nebuvo“, - komentuoja teisininkas. Nutartyje taip pat priminta labai svarbi taisyklė – draudimo taisyklės, su kuriomis vartotojas nebuvo tinkamai supažindintas, netampa sutarties dalimi ir negali būti taikomos prieš jį. Teismas itin daug dėmesio skyrė ir vartotojų apsaugos principams. Nutartyje remtasi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, akcentuojant, kad vartojimo sutartys turi būti ne tik formaliai aiškios, bet ir realiai suprantamos vartotojui. Žmogus turi galėti iš anksto suprasti, kokios aplinkybės gali lemti draudimo apsaugos ribojimą ir kokias ekonomines pasekmes jam sukels viena ar kita sutarties sąlyga. Pasak AVOCAD advokato Manto Baigio, ši byla siunčia labai aiškią žinutę visai draudimo rinkai. „Draudimo sutartys negali būti aiškinamos taip, kad tik po įvykio vartotojas sužinotų apie papildomus reikalavimus ar pasekmes. Jeigu draudikas nori riboti savo atsakomybę, tokios sąlygos turi būti aiškios, suprantamos ir individualiai aptartos“, - teigia jis. Galutiniu sprendimu teismas priteisė draudėjui visą likusią draudimo išmokos dalį bei bylinėjimosi išlaidas.
Infolex.atitiktis
Naujausios konsultacijos